Šokiruojantis vertinimas: Lietuva pagal netikėtą rodiklį paskelbta skurdžiausia ES šalimi

Pagal vieną alternatyvų skurdo matą Lietuva atsidūrė tarp prasčiausiai įvertintų Europos Sąjungos valstybių. Šis vertinimas remiasi ne įprastu skurdo rizikos rodikliu, o tuo, kiek vidutiniškai laiko žmogui reikia uždirbti 1 JAV dolerį.

Būtent pagal šią metodiką, kurią pasiūlė Oksfordo universiteto ir Antverpeno universiteto ekonomistas Olivieris Sterckas, 2025 metais Lietuvoje 1 doleriui uždirbti reikėjo 76,4 minutės.

Liuksemburge tam pakako mažiau nei 21 minutės, Nyderlanduose apie 24 minučių, Vokietijoje 26 minučių, Belgijoje 27 minučių, Kipre 30 minučių.

Ką rodo šis matas?

Stercko siūlomas „vidutinio skurdo“ rodiklis skurdą aiškina kaip laiką, reikalingą gauti tam tikrą pajamų sumą. Kitaip tariant, kuo ilgiau užtrunka uždirbti 1 tarptautinį dolerį, tuo didesnis skurdas pagal šį metodą.

Svarbu ir tai, kad čia kalbama ne vien apie atlyginimą už darbo valandą. Į skaičiavimą įtraukiamos visos pajamos, įskaitant darbo užmokestį, išmokas ir kitus pinigų šaltinius, o rezultatas paskirstomas visiems namų ūkio nariams. Pats autorius pabrėžia, kad tai yra tęstinis, o ne tradicine skurdo riba paremtas matas.

Vis dėlto šį vertinimą reikia skaityti atsargiai. Tai nėra oficialus Eurostato ar Lietuvos institucijų naudojamas pagrindinis skurdo rodiklis, o pati studija paskelbta kaip darbinis mokslinis straipsnis. Todėl teiginys, kad Lietuva yra „skurdžiausia ES šalis“, tikslus tik kalbant apie šį konkretų matavimo būdą.

Platesnis kontekstas

Kita vertus, platesnė statistika rodo, kad Lietuvos padėtis skurdo srityje iš tiesų išlieka sudėtinga. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2025 metais skurdo rizikos lygis Lietuvoje siekė 22,6 proc. ir per metus padidėjo 1,1 procentinio punkto. Žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 653 tūkst. žmonių.

Skurdo rizikos riba 2025 metais pakilo iki 699 eurų per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 1 468 eurų keturių asmenų šeimai, kurią sudaro du suaugusieji ir du vaikai iki 14 metų amžiaus. Tai rodo, kad net ir didėjant pajamoms daliai gyventojų pragyvenimo atotrūkis nemažėjo.

Didžiausia skurdo rizika Lietuvoje teko 65 metų ir vyresniems gyventojams. Šioje grupėje 2025 metais skurdo rizikos lygis sudarė 39,2 proc. Tuo metu tarp bedarbių jis siekė 62 proc., o tarp vienų gyvenančių asmenų beveik 40 proc.

Eurostato duomenys taip pat rodo, kad Lietuva išlieka tarp prasčiausiai atrodančių ES valstybių pagal platesnį socialinės atskirties paveikslą. 2024 metais 25,8 proc. Lietuvos gyventojų buvo priskiriami prie gyvenančių skurdo rizikoje arba socialinėje atskirtyje. Tai buvo vienas didžiausių rodiklių visoje Bendrijoje.

Todėl sensacinga antraštė apie „skurdžiausią ES šalį“ nėra vien tik retorinis triukas. Nors ji remiasi ne oficialiu, o alternatyviu matu, bendras fonas rodo tą pačią problemą: nemaža Lietuvos gyventojų dalis vis dar gyvena itin pažeidžiamomis ekonominėmis sąlygomis, o daliai žmonių augančios pajamos vis dar nereiškia realesnio finansinio saugumo.