Pähkinärinteen dauginio gaisro metu vakar žuvo penki tos pačios šeimos nariai. Išgyveno tik kūdikis. Aukos rastos laiptinėje.
Butų gaisruose dažniausia mirties priežastis yra ne nudegimai, o apsinuodijimas smalkėmis ir kitais degimo metu susidarančiais dūmų bei dujų junginiais.
„Situacija vystosi labai greitai, o įkvėpus tirštų dūmų sąmonė prarandama žaibiškai“, – pasakoja greitosios medicinos pagalbos vyresnysis gydytojas, skubiosios medicinos docentas Markku Kuisma iš „Hus“.
Jis šią situaciją komentuoja bendrais bruožais.
Gaisro metu susidaro daugiau kaip 200 nuodingų junginių, iš kurių pavojingiausi – akroleinas, vandenilio cianidas ir anglies monoksidas.
Anglies monoksidas, dar vadinamas smalkėmis, susidaro vykstant netobulam degimo procesui. Iš oro jis lengvai patenka į kraują per plaučius. Kraujyje smalkės prie hemoglobino prisijungia daugiau kaip 200 kartų stipriau nei deguonis. Kadangi anglies monoksidas, skirtingai nei hemoglobinas, negali pernešti deguonies, organizmui ima trūkti deguonies.
Smalkės ypač lengvai pažeidžia centrinę nervų sistemą ir širdį. Galiausiai sąmonės lygis ima mažėti.
Kartu su kitomis gaisro dujomis jos lemia, kad ląstelių kvėpavimas sutrinka.
„Gaisro metu išsiskiriančios dujos trukdo audinių aprūpinimui deguonimi, todėl žmogaus ląstelės nebegali jo naudoti energijai gaminti“, – aiškina Kuisma.
Palengva didėjant sintetinių statybos ir apdailos medžiagų, kurios degdamos išskiria daug nuodingų dujų, kiekiui, gaisrų metu patiriami apsinuodijimai tapo sunkesni.
Greitosios medicinos pagalbos vyresnysis gydytojas Markku Kuisma pasakoja, kad vis dar gajos neteisingos nuostatos apie tai, kaip elgtis per gaisrą, ir jos gali būti lemtingos.
Tai nepadeda
Pasak Kuismos, tipiškas gaisro auka tampantis žmogus yra tas, kurio bute dar nedega, tačiau išgirdęs kaimyninio buto dūmų detektorių, panikuodamas išeina į daugiabučio laiptinę, pilną dūmų. Situacija vystosi labai greitai.
„Laiptinėje, pilnoje dūmų, tereikia įkvėpti vos kelis kartus, ir sąmonė, tikėtina, bus prarasta per maždaug minutę. Tada žmogų dar galima išgelbėti, jei jis labai greitai išnešamas į gryną orą.“
Kuisma pabrėžia, kad klaidinga manyti, jog, pavyzdžiui, užsidėjus ant nosies ir burnos drėgną rankšluostį ar kitą audinį, dūmai nepateks į organizmą.
„Tokia priemonė sulaiko tik didesnes daleles, tačiau tikrai nesustabdo dujų patekimo į organizmą. Tam reikėtų dujokaukės.“
„Svarbiausia – pasilikti savo bute ir neiti į laiptinę.“
Pavyzdžiui, judėjimas ropojant palei grindis taip pat neduos naudos, jei visa patalpa jau pilna dūmų.
Situacija kitokia, jei dega jūsų bute. Tada būtina kuo greičiau išeiti ir, gyvenant daugiabutyje, būtinai uždaryti duris, kad dūmai nepatektų į laiptinę.
Per gaisrą Vantos Pähkinärinte rajone antradienį žuvo penki žmonės.
Išgyvenimo riba
Pasak Kuismos, gaisro metu egzistuoja savotiška riba, nuo kurios priklauso, ar žmogus išgyvens.
Jei nukentėjusįjį pavyksta greitai išnešti į lauką ir jis yra sąmoningas, dalis žmonių atgauna jėgas jau lauke, o vėliausiai – tada, kai greitosios medikai pradeda tiekti šimtaprocentinį deguonį.
„Jei paciento širdis spėja sustoti, tai yra negrįžtamas įvykis. Tada žmogaus nebeįmanoma išgelbėti net ir gydant.“
Didžioji dalis per gaisrus žuvusių žmonių miršta dar įvykio vietoje.
Jei pacientas yra be sąmonės ir apsinuodijimas dūmų dujomis ypatingai sunkus, esant reikalui galima svarstyti priešnuodžio cianidiniam apsinuodijimui skyrimą. Vis dėlto tai gana retai taikoma gydymo priemonė.
Beveik trečdaliu sunkių apsinuodijimų gaisro dujomis ir smalkėmis atvejų nustatomas ir apsinuodijimas cianidu.
Kitų pacientų sveikimo eigą, Kuismos teigimu, lemia apsinuodijimo sunkumas ir tai, ar žmogus serga kitomis ligomis, kurių būklę toks įvykis gali pabloginti.
Gaisro dujų prisisunkusio paciento gydymas – tai gyvybinių funkcijų palaikymas ir užtikrinimas. Pirmosiomis valandomis pagrindiniai iššūkiai susiję su plaučių pažeidimu ir širdies veiklos palaikymu. Sunkesniais atvejais paciento kvėpavimas palaikomas dirbtine plaučių ventiliacija.
Jei vežant į ligoninę pacientas yra sąmoningas, dažniausiai jis gana greitai išleidžiamas namo.
„Didžioji dalis į ligoninę sąmoningi pristatytų pacientų pasveiksta gerai. Vis dėlto jiems gali išlikti vėlyvų neurologinių pasekmių, tokių kaip galvos skausmas, svaigulys ar dėmesio sutrikimai.“
