Saugokitės šių produktų: net ir sveika mityba gali tapti tikru nuodu jūsų smegenims
Suaugusieji, kurie laikosi sveikos augalinės mitybos ir renkasi vientisus, minimaliai apdorotus produktus – daržoves, vaisius, pilno grūdo produktus, ankštinius, riešutus ir sėklas – gali turėti mažesnę Alzheimerio ligos ir kitų demencijos formų riziką net ir tuomet, jei tokį mitybos modelį pradeda taikyti vėliau gyvenime.
Žurnale Neurology paskelbtame tyrime išanalizuoti beveik 93 tūkst. suaugusiųjų duomenys. Vidutinis dalyvių amžius siekė 59 metus. Mokslininkai daugiau nei dešimtmetį stebėjo jų mitybos įpročius ir sveikatos rodiklius.
Tyrėjai dėmesį sutelkė ne į tai, ar žmogus yra vegetaras ar veganas. Vietoje to jie išskyrė tris mitybos modelius: bendrą augalinės mitybos kryptį, sveiką augalinę mitybą, kurioje vyrauja vientisi produktai, ir nesveiką augalinę mitybą, paremtą rafinuotais bei stipriai apdorotais gaminiais.
Iš 92 849 dalyvių, stebėtų 11 metų, 21 478 per tą laiką susirgo Alzheimerio liga arba kita demencijos forma.
Mitybos kokybė – esminis veiksnys
Rezultatai rodo sąsają, tačiau ne įrodo tiesioginį priežasties ir pasekmės ryšį. Taip pat akcentuojama, kad ne visos augalinės mitybos versijos suteikia vienodą naudą.
Dalyviai, kurie apskritai suvartojo daugiausia augalinės kilmės maisto, turėjo 12 proc. mažesnę demencijos riziką, palyginti su tais, kurie augalinio maisto valgė mažiausiai.
Tačiau įvertinus mitybos kokybę skirtumai išryškėjo dar aiškiau: sveikiausią augalinę mitybą pasirinkusių žmonių demencijos rizika buvo 7 proc. mažesnė, o tų, kurie daugiausia vartojo nesveikus augalinius produktus, – 6 proc. didesnė.
„Augalinė mityba jau anksčiau buvo siejama su mažesne tokių ligų kaip diabetas ar padidėjęs kraujospūdis rizika, tačiau apie demenciją žinoma mažiau. Mūsų tyrimas rodo, kad lemiamas veiksnys yra mitybos kokybė“, – teigė tyrimo autorė Song-Yi Park iš Havajų universiteto.
Pokyčiai svarbūs net ir vyresniame amžiuje
Tyrime taip pat vertinta, kaip per laiką kito mitybos įpročiai 45 065 dalyvių pogrupyje. Iš jų 8 360 vėliau susirgo demencija.
Mokslininkai nustatė, kad tie, kurių mityba per 10 metų krypo į nesveikesnius augalinius produktus, turėjo 25 proc. didesnę demencijos riziką. Tuo metu dalyviai, kurie pagerino mitybos kokybę, riziką sumažino 11 proc.
Duomenys rodo, kad net ir vėlesni gyvenimo pokyčiai gali būti susiję su demencijos rizika. Pasak tyrėjų, perėjimas prie sveikesnės augalinės mitybos po 60 metų taip pat buvo siejamas su mažesne demencijos tikimybe.
Tyrimas rėmėsi pačių dalyvių pildytomis mitybos anketomis, todėl galimi netikslumai – žmonės ne visuomet tiksliai prisimena, ką valgė. Vis dėlto didelė imtis ir ilgas stebėjimo laikotarpis sustiprina gautų rezultatų patikimumą.
Šios išvados dera su ankstesniais tyrimais, kurie Viduržemio jūros ar MIND mitybos modelius sieja su geresne kognityvine sveikata, ypač kai akcentuojami vientisi, minimaliai apdoroti produktai.
Ekspertai pabrėžia, kad tai stebimasis tyrimas. Tai reiškia, jog negalima teigti, kad vien mityba apsaugo nuo demencijos – reikšmę gali turėti ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, fizinis aktyvumas, išsilavinimas ar bendras gyvenimo būdas.
