Tranzitorinė išeminė ataka (TIA), dar vadinama mikroinsultu, dažnai ištinka netikėtai – kasdienių darbų metu, kai žmogus nejaučia didelio pavojaus ir tęsia įprastą veiklą. Vis dėlto medikai pabrėžia, kad tai rimtas signalas, reikalaujantis skubios medicininės pagalbos ir hospitalizacijos.
Gydytojų teigimu, tranzitorinė išeminė ataka iš esmės yra labai panaši į insultą. Skirtumas tas, kad šiuo atveju kraujotakos sutrikimas smegenyse yra laikinas, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad situaciją galima ignoruoti.
Neurologas Fjodoras Vetrovas aiškina, kad TIA yra laikinas kraujotakos sutrikimas vienoje iš smegenų kraujagyslių. Dėl šio sutrikimo smegenų ląstelės pradeda stokoti deguonies, tačiau dažniausiai nežūsta, nes kraujotaka per tam tikrą laiką atsistato.
Dažniausiai kraujotaka smegenyse normalizuojasi per 24 valandas. Tačiau tai nereiškia, kad pavojus praeina. Net jei simptomai išnyksta, žmogui vis tiek būtina medicininė apžiūra ir gydytojų priežiūra.
Įdomu tai, kad tranzitorinės išeminės atakos metu net modernūs tyrimai, tokie kaip kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tyrimas, dažnai neparodo aiškių smegenų pažeidimų. Vaizduose gali nebūti matomų audinio pakitimų.
Tuo tarpu tikro insulto atveju tyrimai paprastai atskleidžia smegenų audinio pažeidimo židinius. Būtent dėl to tranzitorinę išeminę ataką kartais sunku atpažinti laiku.
Pasak neurologo Fjodoro Vetrovo, pilnaverčio insulto rizika po tokios atakos išlieka ypač didelė pirmąsias 48 valandas. Todėl net ir trumpalaikiai simptomai turėtų būti vertinami labai rimtai.
Gydytojas pabrėžia, kad tranzitorinė išeminė ataka, kaip ir insultas, yra aiški priežastis skubiai hospitalizacijai. Kuo greičiau žmogus patenka į gydymo įstaigą, tuo didesnė tikimybė išvengti rimtų komplikacijų.
Svarbu mokėti atpažinti pagrindinius šios būklės simptomus. Jie dažnai labai panašūs į įprasto insulto požymius ir gali pasireikšti staiga.
Vienas dažniausių simptomų – staigus rankos ar kojos silpnumas arba tirpimas, dažniausiai vienoje kūno pusėje. Taip pat gali atsirasti veido asimetrija ar nusviręs lūpos kampas.
Kitas galimas požymis – jutimo sutrikimai, kai žmogus pradeda prasčiau jausti prisilietimus ar kitus dirgiklius. Kartais pasireiškia ir staigus regos sutrikimas.
Tai gali būti laikinas regėjimo praradimas viena akimi arba dvejinimasis akyse. Tokie simptomai dažnai atsiranda netikėtai ir gali praeiti per trumpą laiką.
Taip pat gali pasireikšti stiprus galvos svaigimas, pykinimas ir nestabili eisena. Kai kuriems žmonėms sutrinka koordinacija ir tampa sunku išlaikyti pusiausvyrą.
Dar vienas galimas požymis – staigus ir labai stiprus galvos skausmas, atsirandantis be aiškios priežasties. Pastebėjus bet kurį iš šių simptomų būtina nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Gydytojų teigimu, gydymas po tranzitorinės išeminės atakos dažniausiai skirtas užkirsti kelią pakartotinei atakai ir sumažinti insulto riziką. Stacionare taip pat siekiama nustatyti pagrindinę TIA priežastį.
Viena dažniausių priežasčių yra aterosklerozė, kai kraujagyslėse susiformavusios plokštelės susiaurina miego arba stuburo arterijų spindį ir trukdo normaliai kraujotakai.
TIA taip pat gali būti susijusi su širdies ligomis. Tai gali būti miokardo infarktas, širdies vožtuvų ydos ar kitos būklės, skatinančios trombų susidarymą.
Riziką padidina ir arterinė hipertenzija, dar vadinama aukštu kraujospūdžiu. Rečiau tranzitorinę išeminę ataką gali sukelti arterijos sienelės pažeidimas, kraujagyslių uždegimas arba kraujo krešėjimo sutrikimai.
Medikai pabrėžia, kad net ir trumpalaikiai neurologiniai simptomai neturėtų būti ignoruojami. Laiku suteikta pagalba gali padėti išvengti sunkių pasekmių ir sumažinti tikro insulto riziką ateityje.
