Ar mūsų planeta atsidūrė pavojuje? Mokslininkai neslepia susirūpinimo, kas čia dabar vyksta?
Kometa 41P/Tuttle–Giacobini–Kresak, priklausanti vadinamajam Jupiterio kometų šeimos tipui, pastaraisiais metais elgiasi taip neįprastai, kad mokslininkai jau kalba apie galimą jos sunaikimą per artimiausius dešimtmečius.
Naujausi duomenys, gauti iš naujai išanalizuotų Hablo kosminio teleskopo nuotraukų, rodo ne tik staigų kometos sukimosi sulėtėjimą, bet ir visišką sukimosi krypties pasikeitimą.
Astronomai užfiksavo neįprastą 41P/Tuttle–Giacobini–Kresak elgesį jos artimiausio priartėjimo prie Saulės metu 2017 m. balandį. Per labai trumpą laiką – vos per du mėnesius – kometos branduolio sukimosi periodas padidėjo daugiau nei dvigubai: nuo maždaug 20 iki 53 valandų.
Mokslininkų teigimu, toks pokytis susijęs su aktyviais dujų ir dulkių išsiveržimais iš kometos branduolio paviršiaus. Šie reaktyviniai čiurkšliai veikia kaip savotiški „varikliai“ – jie sukuria sukimo momentą, galintį reikšmingai sulėtinti arba paspartinti dangaus kūno sukimąsi.
Dar labiau nustebino tai, kas paaiškėjo, kai kometa vėl pasirodė stebėjimų lauke 2017 m. pabaigoje. Tuomet buvo nustatyta, kad jos sukimosi periodas sutrumpėjo iki 14,4 valandos. Iš to išplaukia, jog tarp balandžio ir gruodžio mėnesių kometos branduolys pirmiausia turėjo visiškai sustoti, o vėliau pradėti suktis priešinga kryptimi. Skaičiavimai rodo, kad šis „sustojimo momentas“ greičiausiai įvyko apie 2017 m. birželį.
Mažas branduolys ir blėstanti veikla
Iš papildomų matavimų paaiškėjo, kad kometos branduolio skersmuo siekia apie 500 metrų. Palyginus dabartinius duomenis su 2000-ųjų pradžioje atliktais stebėjimais, matyti, jog jos aktyvumas palaipsniui mažėja – aktyvios, dujas ir dulkes išskiriančios paviršiaus dalies plotas pastebimai sumažėjo.
Tai rodo, kad kometa palaipsniui evoliucionuoja: jos paviršius keičiasi, o lakiosios medžiagos – pirmiausia ledai, garuojantys priartėjus prie Saulės – po truputį išsenka.
Galimas žlugimas per kelis dešimtmečius
Mokslininkai įspėja, kad tokie chaotiški ir stiprūs sukimosi pokyčiai gali turėti pražūtingų pasekmių pačiai kometai. Jei branduolio „užsukimas“ tęsis, stiprėjant vidinėms mechaninėms įtampoms, pagal pesimistinį scenarijų 41P/Tuttle–Giacobini–Kresak gali suirti dar per kelis artimiausius dešimtmečius.
Tai reikštų, kad kometa žlugtų gerokai anksčiau, nei baigtųsi jos „dinaminis gyvenimas“ orbitoje aplink Saulę – t. y. iki tol, kol gravitacinės sąveikos su kitais kūnais natūraliai išmestų ją iš dabartinės orbitos arba reikšmingai ją pakeistų.
Hablo teleskopo vaidmuo
Šios išvados tapo įmanomos dėl išsamaus 2017 m. darytų Hablo kosminio teleskopo nuotraukų peržiūrėjimo ir pakartotinės analizės.
Aukšta erdvinė raiška ir galimybė tiksliai sekti šviesos bei struktūrų pokyčius kometos komoje leido rekonstruoti jos sukimosi dinamiką ir nustatyti net tokį ekstremalų reiškinį kaip visiškas sukimosi krypties pasikeitimas.
Ateities stebėjimai turėtų padėti tiksliau įvertinti, ar kometa iš tiesų artėja prie katastrofiško suirimo, ar jos sukimasis stabilizuosis, kai veikliausi paviršiaus regionai išseks ir reaktyviniai išsiveržimai susilpnės.
