Elektros kainų šokas: gali būti pigiau, bet daug kas moka dvigubai
Tūkstančiai gyventojų Lietuvoje už elektrą gali mokėti daugiau, nei iš tikrųjų turėtų, ir dažnai net to nesupranta. Sistema veikia taip, kad brangesni sprendimai kartais pritaikomi beveik automatiškai, tačiau pigesni variantai reikalauja paties vartotojo iniciatyvos.
Didžiausia problema ta, kad dalis žmonių tiesiog nežino apie galimybę mokėti mažiau. Nors valstybė numato lengvatas pažeidžiamiems vartotojams, realybėje jomis naudojasi tik maža dalis tų, kurie turi teisę į mažesnius tarifus.
Skaičiai kalba patys už save. Lietuvoje yra apie 412 tūkstančių gyventojų, galinčių naudotis pigesniu visuomeniniu elektros tiekimu, tačiau realiai tai daro tik maždaug trečdalis, o likusieji permoka.
Kodėl dalis gyventojų moka daugiau?
Didelė dalis vartotojų yra pasirinkę nepriklausomus elektros tiekėjus, nors jiems tai nėra finansiškai naudinga. Tokiais atvejais žmonės už elektrą moka vidutiniškai apie pusantro karto daugiau nei mokėtų pagal visuomeninį tarifą.
Kai kurie gyventojai moka net apie 36 centus už kilovatvalandę, kai tuo metu pažeidžiamiems vartotojams taikomas tarifas gali siekti apie 18 centų. Skirtumas per mėnesį gali atrodyti nedidelis, tačiau per metus jis tampa reikšmingas.
Dar blogesnė situacija susidaro tiems, kurie patenka į garantinį tiekimą. Tokiu atveju elektros kaina apskaičiuojama su papildomu koeficientu, todėl ji tampa maždaug ketvirtadaliu didesnė nei įprastai.
Kodėl žmonės nepasirenka pigesnio varianto?
Viena pagrindinių priežasčių yra informacijos trūkumas. Ypač vyresnio amžiaus gyventojams sudėtinga suprasti tiekėjų keitimo procesą, todėl jie dažnai nieko nedaro ir lieka prie brangesnio pasirinkimo. Kita problema yra paprastas nežinojimas, kad sutartį su nepriklausomu tiekėju galima nutraukti bet kada.
Dėl to žmonės mano, kad yra įsipareigoję ilgam laikui ir negali pakeisti situacijos. Taip susidaro paradoksas, kai brangesnis sprendimas lieka galioti automatiškai, o pigesnis reikalauja papildomų veiksmų. Dėl to dalis gyventojų tiesiog pasilieka prie to, kas jau yra.
Kodėl sistema neveikia automatiškai?
Valstybės institucijos pabrėžia, kad dabartinė sistema remiasi vartotojo pasirinkimu. Tai reiškia, kad niekas negali automatiškai perkelti žmogaus į pigesnį planą be jo sutikimo, net jei tai būtų finansiškai naudingiau.
Toks principas grindžiamas pasirinkimo laisve. Dalis vartotojų sąmoningai renkasi nepriklausomus tiekėjus dėl kitų sąlygų, todėl automatinis perkėlimas galėtų būti laikomas kišimusi į jų sprendimus.
Vis dėlto praktikoje tai sukuria situaciją, kai pažeidžiami vartotojai, kuriems labiausiai reikia mažesnių kainų, lieka mokėti daugiau vien dėl to, kad nesiima aktyvių veiksmų.
Planuojami pokyčiai gali viską pakeisti
Svarstomi teisės aktų pakeitimai, kurie galėtų pakeisti dabartinę tvarką. Siūloma leisti tiekėjams nutraukti brangesnes sutartis su pažeidžiamais vartotojais, jei jų kaina viršija visuomeninį tarifą.
Tokiu atveju gyventojai automatiškai būtų perkelti į pigesnį visuomeninį tiekimą.
Tai leistų sumažinti jų išlaidas ir apsaugoti nuo permokėjimo, kuris dabar dažnai vyksta nepastebimai.
Svarbu tai, kad gyventojai apie tokius pokyčius būtų informuojami iš anksto ir turėtų galimybę nesutikti. Tokia tvarka išlaikytų pasirinkimo laisvę, tačiau kartu suteiktų daugiau apsaugos.
Ką gali padaryti patys gyventojai?
Kol pokyčiai dar tik svarstomi, gyventojai gali imtis veiksmų patys. Pirmiausia verta pasitikrinti, ar priklauso pigesnis visuomeninis tiekimas, nes tai galima padaryti gana paprastai internetu ar telefonu. Jeigu paaiškėja, kad tokia galimybė yra, reikia nutraukti sutartį su nepriklausomu tiekėju.
Tai galima padaryti be papildomų mokesčių, o nauja sutartis su visuomeniniu tiekėju sudaroma automatiškai. Svarbiausia yra nelikti pasyviam. Net keli paprasti žingsniai gali padėti sumažinti sąskaitas ir išvengti permokų, kurios per laiką susidaro į gana dideles sumas.
