Darbo dienos pradžia dažnai atrodo nekaltai – reikia tiesiog „šiek tiek anksčiau“ pasirodyti darbe, kad viskas vyktų sklandžiai. Gal tai užtruks tik kelias minutes, gal niekas net nepastebės, bet ar tai reiškia, kad toks atėjimas yra savaime suprantamas? Neretai pasirodo, kad darbdaviai tai traktuoja kaip darbuotojo pareigą, o darbuotojai – kaip nerašytą taisyklę.
Ypač kai pamaina prasideda nuo aštuntos ryto, o pasirodyti prašoma bent penkiolika minučių anksčiau. Skamba praktiškai? Galbūt. Bet ar tai teisėta – jau visai kitas klausimas. Būtent čia ir slypi viena dažniausiai nepastebimų, bet svarbių darbo teisės temų.
Kada prasideda darbo laikas?
Teisininkė ir mediatorė Raimonda Joskaudienė atkreipia dėmesį į svarbiausią dalyką – darbo laikas nėra darbdavio nuožiūra įvardintas skaičius grafike. Pagal Darbo kodeksą, tai apima ne tik „oficialią“ pamainos pradžią, bet ir visus su pasiruošimu darbui susijusius veiksmus – jei jie būtini funkcijoms atlikti.
Jei darbuotojas negali pradėti darbo be kompiuterio paruošimo, kasos atidarymo ar apsauginių drabužių apsivilkimo – tai jau yra darbo laikas. Vadinasi, joks darbdavys neturi teisės šių minučių „nurašyti“ kaip darbuotojo geranoriškumo ar papildomo paslaugumo.
Ne kiekvienas rytas – darbuotojo dovana
Parduotuvė, gamykla ar ligoninė – pavyzdžių netrūksta. Jeigu pardavėjas atsiduria darbe 8:45, nors oficiali pamaina nuo 9:00, kad spėtų pasiruošti darbo vietą, skaičiuoti pinigus ar prisijungti prie sistemos – jis jau dirba. Ir tai turi būti apmokama.
Tas pats galioja gamybos srityje – jei reikia laiko staklių paruošimui, patikrai ar specialių drabužių apsivilkimui, o šis laikas neliečia oficialaus grafiko – tai jau darbo laiko vagystė. Ir ji – ne iš darbdavio kišenės.
Medicinos darbuotojai – dar viena grupė, kuri dažnai susiduria su nematomu darbo laiku. Pamainos perėmimas, dokumentų pildymas po darbo, informacijos rinkimas apie pacientus – visa tai nėra papildomas malonumas, o būtina darbo dalis. Tai privalo būti įskaičiuota.
O kaip nuotolinis darbas?
Dažnai manoma, kad dirbant iš namų situacija kiek kita. Bet ir čia galioja tie patys principai. Jei darbo diena prasideda aštuntą, bet reikia prisijungti prie sistemų, laukti kol jos užsikraus, peržiūrėti privalomas instrukcijas – tai jau darbo laikas. Vadinasi, pirmas darbuotojo prisijungimo momentas, net jeigu jis atrodo „techninis“, yra svarbus.
Kodėl tai nėra smulkmena?
Neapmokėtos minutės gali virsti valandomis per savaitę, dienomis per mėnesį. Jei toks laikas nefiksuojamas – tai pažeidžia darbo laiko apskaitą. Ilgainiui gali susikaupti reikšmingas viršvalandžių kiekis, kurio niekas neapmokėjo. Ir jei kyla ginčas – darbdavys rizikuoja atsidurti ne tik VDI akiratyje, bet ir teisme.
R.Joskaudienė pabrėžia – darbuotojas neprivalo dovanoti savo poilsio laiko. O darbdavys turi planuoti realistiškai, o ne „patogiai sau“. Darbo grafikas – tai ne rekomendacija, o teisiškai svarbus dokumentas, kurio turinys turi atspindėti tikrą situaciją.
