Kasos vėžys nebe nuosprendis: ši personalizuota vakcina leido išgyventi net 6 metus

JAV vykusioje Amerikos vėžio tyrimų asociacijos (AACR) metinėje konferencijoje paskelbta apie eksperimentinę personalizuotą mRNR vakciną nuo kasos vėžio. Tyrėjai pranešė, kad dalis pacientų, kurių imuninė sistema sureagavo į vakciną, išlieka gyvi ir po 6 metų nuo operacijos.

Kasos vėžys laikomas vienu pavojingiausių dėl vėlyvos diagnostikos ir ribotų gydymo galimybių. Daugeliui pacientų liga nustatoma per vėlai, kai chirurginis gydymas nebeįmanomas, o tai smarkiai blogina prognozes.

Kaip veikia personalizuota vakcina?

Skirtingai nei įprastos vakcinos, ši kuriama individualiai kiekvienam pacientui. Po naviko pašalinimo operacijos iš jo genetinės informacijos parenkami vadinamieji taikiniai, pagal kuriuos pagaminama mRNR vakcina, turinti „apmokyti“ imuninę sistemą atpažinti konkretaus žmogaus vėžį.

Idėja tokia, kad suaktyvintos T ląstelės ilgai išlieka organizme ir gali padėti užkirsti kelią ligos atsinaujinimui. Tokia strategija ypač svarbi kasos vėžiui, nes šis navikas dažnai turi mažiau aiškių imuninių taikinių nei, pavyzdžiui, kai kurie odos navikai.

Ką parodė 1 fazės tyrimas?

1 fazės klinikiniame tyrime dalyvavo 16 pacientų, kuriems kasos vėžys buvo operuojamas ir dar nebuvo išplitęs į kitus organus. Po operacijos jie gavo individualizuotą mRNR vakciną, taip pat standartinio gydymo derinius, įskaitant chemoterapiją ir imunoterapinius vaistus.

Tyrėjų teigimu, 8 pacientams nustatytas aiškus imuninis atsakas, rodantis, kad T ląstelės buvo „paruoštos“ taikyti į naviko ląsteles. Iš šios grupės 7 žmonės išliko gyvi iki 6 metų po operacijos, o tarp pacientų, kuriems atsako nefiksuota, išgyveno 2.

„Manome, kad radome būdą pažadinti imuninę sistemą, kad vėžys nebegrįžtų“, – sakė AACR vadovybės atstovas Robertas Vonderheide.

„Turime žiūrėti su perspektyva: tai nėra šimtų tūkstančių žmonių gydymas. Vis dėlto faktas, kad vakcina sukėlė atsaką į naviko mutacijas ir kad jis išliko, yra daug žadantis“, – sakė Dana-Farber instituto gydytojas Brianas Wolpinas.

Kodėl tai svarbu, bet dar ne proveržis visiems?

Šie rezultatai kol kas taikomi tik nedidelei, kruopščiai atrinktai pacientų grupei, kuriems buvo įmanoma atlikti operaciją. Praktikoje tai reta situacija, nes didelė dalis atvejų nustatoma pažengusioje stadijoje, kai išgydyti chirurgiškai beveik neįmanoma.

Be to, 1 fazės tyrimai pirmiausia skirti įvertinti saugumą ir biologinį poveikį, o ne galutinai įrodyti efektyvumą. Kad būtų aišku, ar vakcina reikšmingai gerina išgyvenamumą lyginant su dabartiniu standartiniu gydymu, reikalingi didesni, kontroliuojami tyrimai su daugiau pacientų.

Šiuo metu jau vyksta 2 fazės klinikinis tyrimas, kuris turėtų suteikti daugiau atsakymų apie realią naudą, pacientų atranką ir tai, kam tokia terapija gali būti efektyviausia. Jei rezultatai bus palankūs, tai galėtų tapti svarbia kryptimi personalizuotos onkologijos srityje, kur gydymas vis labiau pritaikomas konkretaus naviko biologijai.