Perplaukė ledinį ežerą: toks neįtikėtinas vilko poelgis užfiksuotas pirmą kartą
Šveicarijoje užfiksuotas išskirtinis laukinės gamtos elgesio atvejis: vilkas su GPS apykakle pirmą kartą dokumentuotai perplaukė Liucernos ežerą, lediniame vandenyje įveikęs apie 1,5 kilometro. Šis įvykis nustebino tyrėjus ir suteikė naujų įžvalgų apie plėšrūnų migraciją tankiai apgyvendintuose regionuose, praneša „KORA“.
Kalbama apie vilkų patiną, pažymėtą kodu M637. GPS duomenys rodo, kad 2026 m. vasario 13 d. gyvūnas įbrido į vandenį netoli Kiusnachto ir pasiekė priešingą krantą, perplaukęs ežerą, kurio vandens temperatūra siekė apie 5 °C.
Tyrėjų teigimu, vilkas galėjo sąmoningai pasirinkti tiesų maršrutą per vandenį, užuot ėjęs aplink sausuma. Toks sprendimas galėjo padėti išvengti gyvenviečių, kelių ir kontaktų su žmonėmis.
Skaičiuojama, kad plaukimas galėjo trukti iki pusantros valandos. Esminiu įrodymu tapo GPS taškas ežero viduryje – anksčiau panašios prielaidos nebuvo taip aiškiai patvirtintos.
M637 yra maždaug 3–4 metų amžiaus patinas, vadinamojo išsisklaidymo laikotarpio fazėje, kai vilkai palieka gimtąją gaują ir ieško naujos teritorijos bei poros. Šiuo metu jie gali įveikti didelius atstumus ir rinktis netikėtus maršrutus.
Specialistai pažymi, kad tokios kelionės susijusios su didesne rizika, tačiau kartais jos leidžia išvengti pavojų, kuriuos sukelia žmogaus infrastruktūra.
Nors Šveicarija yra nedidelė, šalyje itin tankus kelių, geležinkelių ir gyvenviečių tinklas. Šiame kontekste vilko plaukimas per ežerą atrodo dar neįprastesnis.
Pasak biologo Flurino Kuntco, tai pirmasis dokumentuotas vilko Liucernos ežero kirtimo atvejis, nors teoriškai toks elgesys buvo laikomas įmanomu.
Įvykis fiksuotas vilkų populiacijai Šveicarijoje atsikuriant. „KORA“ duomenimis, 2025–2026 metais šalyje užregistruota daugiau nei 40 gaujų ir daugiau nei 150 jauniklių.
Vilkai į Šveicariją sugrįžo 1990-ųjų pabaigoje po beveik šimtmečio nebuvimo. Nuo tada jų skaičius auga, o kartu stiprėja diskusijos dėl žmonių ir plėšrūnų sambūvio bei gyvulių apsaugos.
Naujausi duomenys rodo, kad M637 toliau keliauja: kovo pabaigoje jis iš Prancūzijos grįžo į Šveicariją. Ar vilkas įsikurs naujoje teritorijoje, ar tęs kelionę, kol kas neaišku, tačiau jo plaukimas per ežerą jau tapo vienu ryškiausių laukinės gamtos prisitaikymo prie šiuolaikinio pasaulio pavyzdžių.
Taip pat pranešama, kad Galapagų salyne esančioje Floreanos saloje pirmą kartą per daugiau nei 180 metų pastebėta 158 jaunos milžiniškos vėžlių kartos. Skelbiama, jog tai įvyko įgyvendinant didelės apimties ekologinį projektą, skirtą atkurti vietinę ekosistemą, kuri ėmė nykti po to, kai ši rūšis XIX amžiuje buvo išnykusi.
Kalbama apie Floreanos milžinišką vėžlį (dar vadinamą drambliniu vėžliu), kuris nuo XIX amžiaus vidurio saloje buvo laikomas išnykusiu. Vis dėlto teigiama, kad jo genetinė linija iš dalies išliko hibridinėse populiacijose kitose salose.
