Europos Komisija siūlo ekologiško vairavimo pamokas: tikisi išvengti degalų stygiaus
Europos Komisija ieško būdų, kaip sušvelninti artėjančios energetikos krizės pasekmes, ir siūlo europiečiams mokytis vairuoti taupiau. Briuselis tikisi, kad išmanesni vairavimo įpročiai padėtų sumažinti benzino ir dyzelino suvartojimą, o kartu – ir priklausomybę nuo importuojamų degalų.
Šis siūlymas įtrauktas į rengiamą skubios energetikos priemonių paketą, kuriame numatoma visa eilė energijos taupymo idėjų – nuo raginimų dažniau dirbti nuotoliu iki viešojo transporto subsidijų. Priemonės ruošiamos ES tikintis, kad dėl karo Persijos įlankoje padariniai tik stiprės.
Paketo projekte, kurį planuojama pristatyti trečiadienį, Europos Komisija siūlo įvairias priemones, skirtas vartojimui mažinti. Tai įvardijama kaip greičiausias ir pigiausias kelias sumažinti priklausomybę nuo importuojamo kuro.
„Europa negali sau leisti likti pažeidžiama vis dažnėjančių energetinių sukrėtimų“, – teigiama dokumente.
Pagrindinis dėmesys skiriamas kasdieniams įpročiams. Siūloma „didinti informuotumą ir organizuoti eko vairavimo mokymus“, kad sumažėtų degalų sąnaudos. Taip pat svarstomos automobilių dienos be automobilių miestuose, dviračių takų plėtra, krovininių dviračių skatinimas siuntų pristatymui, o įmonėms – reikalavimas riboti komandiruočių skrydžius.
Vyriausybės raginamos skatinti bent vieną nuotolinio darbo dieną per savaitę, mažinti viešojo transporto bilietų kainas arba kai kuriems naudotojams transportą padaryti nemokamą, taip pat aktyviau atgrasyti gyventojus nuo važiavimo privačiais automobiliais.
Tarp kitų siūlymų – skatinti krovininius laivus plaukti lėčiau (vadinamasis „slow steaming“), kad būtų taupomas kuras, o viešuosiuose ir komerciniuose pastatuose mažinti katilų temperatūrą arba koreguoti oro kondicionavimo nustatymus.
Komisijos iniciatyva pasirodė tuo metu, kai konfliktas Persijos įlankoje smarkiai trikdo pasaulinę energijos rinką: teigiama, kad dėl jo stringa apie 20 proc. pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų prekybos. Tai kelia kainas ir didina riziką, kad gali pritrūkti reaktyvinių degalų, dyzelino ir benzino.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pirmadienį nurodė, kad 2025 m. ES energijos importui išleido daugiau kaip 330 mlrd. eurų, o nuo karo Irane pradžios papildomai dar 22 mlrd. eurų – iškastinio kuro importui.
„Tai rodo, kokį milžinišką poveikį ši krizė daro mūsų ekonomikai“, – sakė ji ir perspėjo, kad su Hormūzo sąsiauriu susiję trikdžiai gali užsitęsti net ir sumažėjus karo veiksmų intensyvumui.
Nors ES pareigūnai pabrėžia, kad šiuo metu tiesioginio tiekimo trūkumo nėra, Briuselis tikisi, kad kainų svyravimai ir toliau smogs vartotojams bei verslui. Dėl to paklausos mažinimas įvardijamas kaip skubi užduotis.
ES energetikos komisaras Dan Jørgensen dar kovo pabaigoje ragino europiečius dažniau dirbti iš namų ir mažinti keliones, įspėdamas apie „labai rimtą situaciją“, kuriai kol kas nematyti aiškios pabaigos. Panašų paklausos mažinimo veiksmų sąrašą kovo 20 d. buvo pateikusi ir Tarptautinė energetikos agentūra.
Be raginimų vartoti mažiau, Komisijos projekte taip pat daug dėmesio skiriama vartotojų apsaugai: siūlomi energijos kuponai, pajamų parama, laikini elektros atjungimų draudimai, taip pat mokesčių mažinimas elektrai ir švarioms technologijoms.
Dokumente numatytos ir platesnės struktūrinės priemonės rinkai stabilizuoti: glaudesnis koordinavimas dėl ES dujų saugyklų bei naftos atsargų išleidimo, taip pat spartesnė vietinės švarios energijos plėtra, įskaitant geoterminę energiją ir atsinaujinantį vandenilį.
Komisija taip pat užsimena apie galimus ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos pakeitimus ir palieka galimybę valstybėms narėms taikyti nacionalinius netikėto pelno mokesčius energetikos bendrovėms.
