Vakarų dominavimas baigiasi? Ekspertas įspėja: pasaulis žengia į daug pavojingesnę erą

Po Antrojo pasaulinio karo ir Sovietų Sąjungos žlugimo Vakarai gyveno gana stabilioje, Jungtinių Valstijų dominuojamoje sistemoje. Tačiau ši tvarka, anot publicisto Konstantino Kisino, šiandien sparčiai byranti, o tai atveria kelią daug pavojingesniam, daugiapoliam pasauliui.

Kisin atkreipia dėmesį, kad pastarųjų metų krizės – Rusijos karas prieš Ukrainą, Irano ir jo įgaliotinių veiksmai, kalbos apie Taivano užėmimą ar sukrėtimai Venesueloje – yra bendro proceso dalis. Tai ne atsitiktinių įvykių virtinė, o ženklas, kad iki šiol galiojusi taisyklėmis grindžiama pasaulio tvarka nustojo veikti.

Vienpolio pasaulio pabaiga

Nuo 1945 metų pasaulis perėjo nuo dviejų supervalstybių konkurencijos prie vienpolės sistemos, kai po 1991 metų liko viena dominuojanti galia – Jungtinės Valstijos. Kisin teigia, kad būtent tada Vakarai prarado budrumą ir aiškią paskirtį.

Pasak jo, vadinamoji tarptautinė teisė realiai visada rėmėsi galingiausios valstybės karine galia ir moraline įtaka. Kai ši galia ir autoritetas susilpnėjo – ypač po Afganistano ir Irako karų – atsirado erdvė tokioms šalims kaip Rusija, Kinija ar Iranas išbandyti Vakarų ryžtą.

„Rusijos invazija į Ukrainą nebuvo atsitiktinumas. Tai buvo momentas, kai Kremlius nusprendė patikrinti, ką šiandien dar gali Vakarai“, – galima apibendrinti Kisino mintį.

Branduoliniai ginklai ir nauji pavojai

Vienas iš esminių nestabilumo veiksnių – branduoliniai ginklai. Anot Kisino, realybė paprasta: šalys, turinčios branduolinį arsenalą, yra daug mažiau pažeidžiamos išorės agresijai ir gali drąsiau veikti savo kaimynystėje.

Jei tokios valstybės kaip Rusija gali pulti nebranduolines šalis ir už tai nesulaukti tiesioginio atsako, logiška, kad kitos mažesnės valstybės svarstys branduolinio arsenalo kūrimą. Tai didina branduolinės ginkluotės plitimo riziką ir dar labiau apsunkina saugumo situaciją.

Europa: turtinga, bet silpna

Kisin ypač kritiškai kalba apie Europos padėtį. Jis primena, kad Europa sudaro apie 12 proc. pasaulio gyventojų, sukuria maždaug 25 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto, tačiau išleidžia net apie 60 proc. pasaulio socialinėms išmokoms tenkančių lėšų.

Toks disbalansas, jo manymu, rodo, kad žemynas pernelyg įsikibo patogaus gyvenimo ir pamiršo, jog pasaulis išlieka pavojinga vieta. Energijos politika – ryškus pavyzdys: Vokietijos sprendimas atsisakyti branduolinės energetikos ir priklausyti nuo rusiškų dujų padarė ją pažeidžiamą, kai prasidėjo karas Ukrainoje.

Didžioji Britanija taip pat nėra išimtis. Pasak Kisino, šalies gynybos pajėgos smarkiai apkarpytos, pramonė nunykusi, o kasmetinės palūkanos už valstybės skolą jau lenkia gynybos biudžetą. Tai reiškia, kad Londonas JAV akyse tampa vis mažiau reikšmingu partneriu.

Ką tai reiškia eiliniams žmonėms?

Kisin pabrėžia, kad geopolitiški procesai nėra abstrakti „viršuje“ vykstanti kova. Jie tiesiogiai veikia vidutinio europiečio ir brito gyvenimą. Vienas aiškiausių požymių – stagnuojantis ar krentantis realusis atlyginimų lygis.

Jis primena, kad Didžiosios Britanijos bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui šiandien yra mažesnis nei 2006 metais. Augantis nesaugumas pasaulyje reiškia didesnes išlaidas gynybai ir mažiau lėšų socialinėms programoms bei viešosioms paslaugoms.

Pasak Kisino, ši trajektorija nėra neišvengiama, tačiau tam, kad Europa ir ypač Jungtinė Karalystė vėl taptų reikšmingos, reikėtų radikaliai pergalvoti prioritetus. Kol kas, jo akimis, žemynas juda ne kilimo, o lėto ir skausmingo nuosmukio kryptimi.