Sustabdykite ląstelių senėjimą: viena emocija jūsų gyvenimą trumpina labiau nei genai
Gyvenimo trukmę lemia ne vien genetika, mityba ar laiku atliekami sveikatos patikrinimai. Vis daugiau tyrimų rodo, kad didelę reikšmę turi ir emocinė savijauta, ypač optimizmas bei gebėjimas suvaldyti pyktį ir lėtinį stresą.
Tyrėjai pabrėžia, kad emocijos nėra vien psichologinis fonas, jos gali veikti elgesį ir fiziologinius procesus. Optimistiškesni žmonės dažniau laikosi sveikesnių kasdienių įpročių, o tai ilgainiui siejama su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų bei kitų lėtinių būklių rizika.
Vienas dažniausiai cituojamų modernių darbų, publikuotas 2019 metais, parodė, kad optimistai vidutiniškai gyvena apie 11–15 proc. ilgiau nei pesimistai. Kituose didelės apimties stebėjimuose optimistiškesnis požiūris buvo susietas su didesne tikimybe sulaukti 90 metų.
Kaip pyktis veikia organizmą?
Pyktis ir stresas aktyvina organizmo reakciją, susijusią su streso hormonais, tokiais kaip adrenalinas ir kortizolis. Trumpi pykčio protrūkiai gali laikinai pabloginti kraujotakos sistemos rodiklius, o nuolatinis stresas ilgainiui didina bendrą „apkrovą“ širdžiai ir kraujagyslėms.
Mokslinėje literatūroje dažnai akcentuojama, kad lėtinis stresas siejamas su didesne antro tipo diabeto, insulto ir širdies ligų rizika. Dėl to gebėjimas laiku „neįsisukti“ į pykčio spiralę gali tapti praktišku kasdieniu įrankiu, turinčiu ilgalaikių pasekmių sveikatai.
„Net trumpi pykčio epizodai gali neigiamai paveikti širdies ir kraujagyslių sistemą, o lėtinis stresas ilgainiui didina rimtų ligų riziką“, – teigiama publikacijoje apie tyrimų apžvalgą.
Ląstelių senėjimo laikrodis
Aiškinant, kodėl stresas gali trumpinti gyvenimą, neretai minimos telomeros, chromosomų galuose esantys „apsauginiai dangteliai“. Senstant telomeros trumpėja, o joms per daug sutrumpėjus ląstelėms sunkiau atsinaujinti ir normaliai dalytis.
Tyrimai rodo sąsajas tarp lėtinio streso ir spartesnio telomerų trumpėjimo, todėl emocinė įtampa laikoma vienu iš veiksnių, galinčių pagreitinti biologinį senėjimą. Kai kurios streso mažinimo praktikos, pavyzdžiui, meditacija, moksliniuose darbuose siejamos su palankesniais telomerų rodikliais.
Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad vadinamasis „garo nuleidimas“ agresyviais veiksmais dažnai neduoda norimo efekto. Labiau pasiteisina ramesnės strategijos, tokios kaip lėtas kvėpavimas, dėmesio sutelkimas į kūno pojūčius, joga ar kitos reguliarios atsipalaidavimo praktikos.
