Per pastaruosius 40 metų JAV druskos suvartojimas išaugo maždaug 50 proc., o vidutinis žmogus per dieną gauna apie 3 400 miligramų natrio – beveik dvigubai daugiau, nei rekomenduojama. Toks perteklius siejamas su aukštu kraujospūdžiu, inkstų ligomis, insultu ir širdies bei kraujagyslių ligomis.
Natūraliai kyla klausimas: kas vyksta organizme, kai druskos sumažiname, ir kas nutiktų, jei jos atsisakytume beveik visiškai?
Kai druskos sumažinama
Daugelio rekomendacijų taikinys – apie 1 500–2 300 miligramų natrio per dieną. Per pirmąją savaitę fizinių pokyčių galime dar nepajusti, tačiau inkstai jau pradeda atkurti geresnę druskos ir vandens pusiausvyrą, o kraujospūdis šiek tiek krenta.
Esant didelei druskos apkrovai, inkstai nebespėja pašalinti viso perteklinio natrio. Kraujo plazmoje daugėja natrio jonų, kurie osmoso būdu traukia vandenį iš ląstelių į kraujagysles. Didėjantis kraujo tūris kelia kraujospūdį ir ilgainiui žaloja kraujagysles.
Sumažinus druską, šis procesas ima suktis atgal: mažėja kraujo tūris, širdis dirba lengviau, slėgis kraujagyslių sienelėms silpnėja. Tyrimai rodo, kad tai ypač svarbu žmonėms, sergantiems hipertenzija ar turintiems padidėjusią širdies ligų riziką.
Po kelių savaičių galima pastebėti ir kitus pokyčius. Didelio natrio kiekio mityba siejama su išreikštesne streso hormonų reakcija, todėl mažesnis druskos kiekis gali padėti jaustis ramesniems. Be to, sumažėja pilvo pūtimas, nes organizmas nebelaiko tiek daug skysčių.
Vienas didžiausių tyrimų, atliktas daugiau kaip 600 kaimų Kinijoje, parodė, kad dalį įprastos valgomosios druskos pakeitus kalio chloridu, per penkerius metus sumažėjo insulto, širdies ir kraujagyslių įvykių ir mirčių skaičius. Kalio dažnai suvartojame per mažai, o jis padeda reguliuoti kraujospūdį.
Kai druskos beveik nebelieka
Visiškai pašalinti natrio iš mitybos praktiškai neįmanoma, tačiau labai drastiškas jo ribojimas taip pat pavojingas. Natris būtinas nervinių impulsų perdavimui, raumenų susitraukimui ir maistinių medžiagų pernašai.
Kai natrio per mažai, vystosi hiponatremija. Organizmas bando atkurti pusiausvyrą pašalindamas vandenį, dėl to gresia dehidratacija. Per kelias dienas gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, silpnumas, vėliau – raumenų trūkčiojimai.
Sunki hiponatremija pavojinga smegenims. Skystis ima plūsti į smegenų ląsteles, jos tinsta, atsiranda sumišimas, traukuliai, galima koma. Tokios būklės negalima taisyti per greitai – staigus natrio atstatymas gali sukelti smegenų pažeidimą.
Dėl to labai mažo natrio mitybos modeliai žmonėms, neturintiems hipertenzijos ar inkstų ligų, gali būti žalingi. Ypač tai svarbu fiziškai aktyviems, daug prakaituojantiems ar besilaikantiems mažai angliavandenių turinčios mitybos, kai organizmas praranda daugiau skysčių ir elektrolitų.
Kaip rasti pusiausvyrą?
Ekspertai dažniausiai rekomenduoja vidutinį kelią – apie 2 300 miligramų natrio per dieną daugumai žmonių. Reikėtų riboti itin sūrius, pramoniniu būdu perdirbtus produktus ir daugiau rinktis natūralius, mažai apdorotus maisto produktus.
Svarbu įsiklausyti į savo organizmą ir individualią riziką. Žmonės, sergantys hipertenzija, vyresnio amžiaus asmenys ir dalis moterų dažniau būna jautrūs druskai, todėl jiems jos ribojimas ypač naudingas. Visada verta pasitarti su gydytoju dėl saugaus ir jums tinkamo druskos kiekio.
