Dirgliosios žarnos sindromas šiandien diagnozuojamas vis dažniau, nors mūsų senelių laikais tokios diagnozės beveik nebuvo girdėti. Medikai vis aiškiau mato, kad vienas svarbiausių pokyčių – tai, ką ir kaip valgome nuo praėjusio amžiaus vidurio.
IBS laikomas žarnyno ir smegenų sąveikos sutrikimu. Atliekant tyrimus žarnos dažniausiai atrodo visiškai normalios, tačiau žmogų kamuoja pilvo skausmai, pūtimas, dujos, viduriavimas, vidurių užkietėjimas ar negalėjimas numatyti, kaip žarnynas elgsis.
Labai svarbu atskirti IBS nuo pavojingesnių ligų. Kraujas išmatose, staigus svorio kritimas, mažakraujystė, ilgai trunkantis naujas tuštinimosi įpročių pokytis ar šeiminė storosios žarnos vėžio, celiakijos ir uždegiminių žarnyno ligų anamnezė yra signalai, kai būtina gydytojo apžiūra.
Kaip pasikeitė mūsų maistas?
Vienas ryškiausių pavyzdžių – duona. Tradicinė duona būdavo rauginama ilgai, todėl mielės ir bakterijos spėdavo suskaidyti dalį fruktanų – angliavandenių, kurių žmogaus fermentai neįveikia. Spartaus gamybos proceso baltos duonos kepiniai šių fruktanų beveik nesuskaido, tad jie dideliais kiekiais pasiekia storąją žarną ir ima smarkiai rūgti.
Kitas pokytis – vis mažiau skaidulų. Dauguma suaugusiųjų suvartoja mažiau nei 20 g per dieną, nors rekomenduojama bent 30 g. Skaidulos yra pagrindinis žarnyno bakterijų maistas, iš kurio jos gamina trumpos grandinės riebalų rūgštis, pavyzdžiui, sviesto rūgštį, maitinančią storosios žarnos gleivinės ląsteles.
Trūkstant skaidulų, dalis bakterijų ima ardyti apsauginį gleivių sluoksnį, todėl žarnyno barjeras plonėja ir tampa pralaidesnis. Tai siejama su didesniu jautrumu maistui, pūtimu ir uždegiminiais procesais.
Emulsikliai, antibiotikai ir stresas
Mūsų senelių virtuvėse nebuvo pramoninių emulsiklių, kurie šiandien slepiasi leduose, padažuose, dietiniuose jogurtuose. Tyrimai rodo, kad junginiai, tokie kaip karboksimetilceliuliozė, gali keisti žarnyno bakterijų sudėtį, mažinti naudingų rūgščių gamybą ir ardyti gleivių sluoksnį.
Prie to prisideda dažnas ir ne visuomet būtinas antibiotikų vartojimas. Vaistai naikina ne tik ligas sukeliančius, bet ir naudingus mikroorganizmus, o žarnyno mikrobiota gali atsistatyti tik per mėnesius ar net metus.
Dar viena užmiršta dedamoji – fermentuotas maistas. Prieš atsirandant šaldytuvams, rauginti kopūstai, kefyras ar kiti rūgimo produktai kasdien tiekdavo žarnynui gyvų bakterijų. Šiandien jų dažnai trūksta, nors tyrimai rodo, kad reguliarus fermentuotų produktų vartojimas didina mikrobiotos įvairovę ir mažina uždegimo žymenis.
Galiausiai, pasikeitė ir valgymo būdas. Skubus užkandžiavimas prie kompiuterio, lėtinis stresas, mažas fizinis aktyvumas veikia žarnyno nervus ir judrumą. Net įprastas dujų kiekis tuomet gali būti suvokiamas kaip skausmingas.
Ką galime keisti?
Visi šie veiksniai – mažiau skaidulų ir fermentuoto maisto, daugiau emulsiklių, dažni antibiotikai, stresas ir nejudrumas – kartu kuria palankias sąlygas IBS. Greito sprendimo nėra, tačiau grįžimas prie paprastesnio, mažiau perdirbto maisto, skaidulų ir rauginimo tradicijų, atsargesnis antibiotikų vartojimas bei dėmesys poilsiui ir judėjimui padeda žarnynui veikti taip, kaip jis buvo sukurtas.
