Nepaisant užimtų dienų ir ilgo darbo laiko, savaitgalį suplanuotas aktyvus judėjimas gali būti toks pat naudingas sveikatai kaip ir reguliarūs treniruočių užsiėmimai darbo dienomis. Nauji tyrimai rodo, kad vadinamieji savaitgalio sportininkai nėra pasmerkti prastesniems rezultatams.
Tai svarbi žinia žmonėms, kurie mano, kad neturi prasmės sportuoti, jei negali to daryti dažnai. Moksliniai duomenys vis aiškiau rodo: geriau bet koks pasiektas krūvis, nei jokio.
Kas yra savaitgalio sportininkai?
Tyrime buvo analizuojami daugiau nei 75 000 žmonių, vieną savaitę dėvėjusių fizinio aktyvumo sekiklius, duomenys. Pagal judėjimo įpročius dalyviai suskirstyti į tris grupes.
Pirmoji – neaktyvūs žmonės, nepasiekiantys bent 150 minučių vidutinio ar didelio intensyvumo fizinio krūvio per savaitę. Antroji – reguliariai aktyvūs, kurie šį laiką paskirsto per kelias dienas.
Trečioji grupė – savaitgalio sportininkai. Tai žmonės, kurie daugiau nei 50 proc. viso savaitės fizinio aktyvumo sukaupia per vieną ar dvi dienas, dažniausiai savaitgalį.
Nauda smegenims ir psichikos sveikatai
Dalyvių sveikata buvo stebima aštuonerius metus. Paaiškėjo, kad savaitgalio sportininkai, palyginti su neaktyviais žmonėmis, turėjo 26 proc. mažesnę demencijos riziką ir 21 proc. mažesnę insulto riziką.
Dar iškalbingesni buvo psichikos sveikatos rodikliai. Depresijos rizika savaitgalio sportininkams buvo apie 40 proc. mažesnė, o nerimo sutrikimų – apie 37 proc. mažesnė nei tiems, kurie beveik nesportavo.
Tyrėjai pabrėžia, kad šie skaičiai yra panašūs į tuos, kuriuos mato nuosekliai sportuojančių žmonių grupėje. Tai papildo ankstesnius darbus, rodančius, kad reguliarus judėjimas gali sumažinti depresijos riziką maždaug 20 proc.
Koks judėjimas yra naudingas?
Svarbiausia – pasiekti rekomenduojamą krūvį ir rinktis veiklą, kuri didina pulsą ir šiek tiek apsunkina kvėpavimą. Tinka spartus ėjimas, bėgimas, važiavimas dviračiu, plaukimas, grupinės treniruotės ar net intensyvesni buities darbai.
Specialistai primena, kad naudos suteikia ir vienintelė treniruotė. Net vienas aktyvaus judėjimo seansas pagerina nuotaiką, sumažina įtampą ir padeda geriau susikaupti.
Fizinis aktyvumas teigiamai veikia atmintį ir mąstymo greitį, gerina dėmesio koncentraciją, todėl žmonės tampa produktyvesni tiek darbe, tiek kasdienėje veikloje.
Kaip pradėti, jei trūksta laiko?
Ekspertai dalijasi paprasta rekomendacija: jei darbo dienomis nepavyksta nuosekliai sportuoti, suplanuokite 2–3 ilgesnes, bet saugias treniruotes savaitgalį. Svarbu vengti staigaus, per didelio krūvio, ypač jei iki tol buvote neaktyvūs.
Ribotas laikas neturėtų būti priežastis visiškai atsisakyti judėjimo. Dabartiniai tyrimai siunčia aiškią žinią – judėti verta bet kokiu formatu, o savaitgalio sportininkai, jei tik pasiekia rekomenduojamą krūvį, gali džiaugtis tokia pačia ilgalaike nauda sveikatai kaip ir kasdien sportuojantys žmonės.
