Sloga nesibaigia savaitėmis? Štai koks pavojus tyko, jei ją gydote kaip peršalimą
Sloga ne visada reiškia peršalimą. Alerginis rinitas yra nosies gleivinės uždegimas, kurį sukelia imuninės sistemos padidėjęs jautrumas alergenams, pavyzdžiui, žiedadulkėms, dulkių erkėms, pelėsiui ar gyvūnų pleiskanoms.
Patekus alergenui į nosį, organizmas gali greitai sureaguoti: putliosios ląstelės išskiria histaminą, dėl to gleivinė paburksta ir ima gamintis daugiau skaidrių išskyrų. Dažni požymiai yra užgulta nosis, vandeninga sloga, čiaudulio priepuoliai ir varginantis nosies ar gomurio niežulys.
Alerginė sloga gali būti sezoninė, dažniausiai žydėjimo metu, tačiau nemažai žmonių simptomus jaučia ištisus metus. Taip nutinka, kai alergenas aplinkoje būna nuolat, pavyzdžiui, namų dulkės, pelėsis ar kontaktas su gyvūnais.
Skirtumai nuo infekcijos dažniausiai gana aiškūs. Peršalimas paprastai vystosi palaipsniui, sloga dažnai tirštėja ir gali pakeisti spalvą, o kartu pasireiškia gerklės skausmas, kosulys, bendras silpnumas ar karščiavimas.
Tuo tarpu alerginės slogos simptomai neretai prasideda greitai po kontakto su alergenu ir gali tęstis savaites, kartotis vėl ir vėl. Dažnai prisideda ir akių simptomai: niežulys, ašarojimas, paraudimas.
Kas didina simptomus
Polinkis į alerginį rinitą gali būti paveldimas, tačiau simptomų intensyvumą stipriai veikia aplinka. Mokslinėje literatūroje pabrėžiama, kad dirgikliai, tokie kaip oro tarša ar tabako dūmai, gali apsunkinti savijautą ir didinti gleivinės jautrumą.
Kasdienybėje simptomus kai kuriems žmonėms taip pat paaštrina drėgmė patalpose, stresas ar alkoholio vartojimas. Dėl to vien vaistų kartais neužtenka, svarbu sumažinti papildomus dirgiklius.
Gydymas: nuo antihistamininių iki nosies purškalų
Alerginės slogos gydymas parenkamas pagal vyraujančius simptomus ir jų dažnį. Dažniausiai skiriami antihistamininiai vaistai, kurie mažina čiaudulį, niežulį, ašarojimą ir vandeningas išskyras.
Šiuolaikiniai antihistamininiai preparatai paprastai yra selektyvesni ir daugeliui žmonių rečiau sukelia mieguistumą, tačiau individuali reakcija gali skirtis. Jei labiausiai vargina užgulimas, dažnai efektyvesni būna į nosį vartojami gliukokortikosteroidai, kurie slopina uždegimą ir gerina nosies praeinamumą.
Kai kuriais atvejais gydytojas gali papildyti gydymą kitų grupių vaistais, pavyzdžiui, antileukotrieniniais preparatais ar kromonais. Trumpam laikui kartais naudojami gleivinę sutraukiantys purškalai, tačiau juos vartojant per ilgai galima pabloginti situaciją ir sukelti medikamentinę slogą bei lėtinį užgulimą.
Kada verta svarstyti desensibilizaciją
Jeigu sloga kartojasi kas sezoną arba tęsiasi didžiąją metų dalį, vien simptominis gydymas gali tapti nepakankamas. Tokiais atvejais svarstoma alergenų imunoterapija, dar vadinama desensibilizacija.
Šio metodo tikslas yra palaipsniui pakeisti imuninės sistemos reakciją į alergeną, reguliariai skiriant mažas, kontroliuojamas jo dozes. Procesas trunka ilgiau ir reikalauja nuoseklumo, tačiau daliai pacientų padeda reikšmingai sumažinti simptomus, o kai kuriems jie gali ir visai išnykti.
Kasdienėje savipriežiūroje svarbiausia yra kuo labiau riboti kontaktą su alergenu ir reguliariai plauti nosį fiziologiniu tirpalu ar jūros vandeniu. Tai padeda mechaniškai pašalinti dirginančias daleles nuo gleivinės ir gali sumažinti simptomų intensyvumą.
Jeigu įtariate alergiją, verta aptarti situaciją su šeimos gydytoju ar gydytoju alergologu, ypač jei simptomai tęsiasi ilgiau nei kelias savaites arba kartojasi tuo pačiu metu kasmet. Tiksli diagnozė ir pritaikytas gydymas dažnai leidžia išvengti ilgalaikio užgulimo, miego sutrikimų ir nuolatinio nuovargio.
