Pradinis puslapis » Naujienos » Mokslas » Ši technologija vėžį nuspės dar jam neprasidėjus: mokslininkai įvardijo, kam rizika didžiausia

Ši technologija vėžį nuspės dar jam neprasidėjus: mokslininkai įvardijo, kam rizika didžiausia

Researchers in lab coats performing experiments with advanced equipment in a laboratory.

Dirbtinis intelektas gali padėti nustatyti, kuriems žmonėms per artimiausius penkerius metus kyla didesnė melanomos rizika, rodo naujas tyrimas.

Švedijoje, Geteborgo universitete, dirbantys mokslininkai pasitelkė dirbtinį intelektą ir išskyrė nedideles gyventojų grupes, kurioms per ateinančius penkerius metus rizika susirgti šia sunkia ir dažnai greitai plintančia odos vėžio forma yra reikšmingai didesnė.

„Mūsų tyrimas rodo, kad duomenys, kurie jau yra prieinami sveikatos priežiūros sistemose, gali būti naudojami identifikuojant asmenis, kuriems kyla didesnė melanomos rizika“, – teigė Geteborgo universiteto doktorantas Martinas Gillstedtas.

„Tai nėra sprendimų paramos priemonė, kuri šiuo metu būtų įprastai taikoma kasdienėje sveikatos priežiūroje, tačiau mūsų rezultatai aiškiai parodo, kad registrų duomenys ateityje gali būti naudojami strategiškiau“, – pridūrė jis.

Tyrėjai išanalizavo visų suaugusių Švedijos gyventojų klinikinius duomenis: į tyrimą pateko maždaug 6 mln. žmonių, gyvenusių šalyje 2005–2014 metais.

Dirbtinio intelekto modeliams buvo pateikta platesnė klinikinė informacija nei įprastai vertinami amžius ir lytis. Buvo įtraukti duomenys apie vartotus vaistus, ankstesnes diagnozes bei kiti su sveikata susiję įrašai.

Pažangiausias modelis maždaug 73 proc. atvejų gebėjo atskirti žmones, kuriems vėliau buvo diagnozuota melanoma, nuo tų, kuriems ši liga nepasireiškė. Palyginimui, naudojant tik amžių ir lytį, tikslumas siekė apie 64 proc.

Laboratory scientists conduct research using advanced microscopes in a well-equipped lab.

Sujungę diagnozių, vartotų vaistų ir sociodemografinius duomenis, mokslininkai taip pat galėjo identifikuoti mažas didelės rizikos grupes, kuriose per penkerius metus melanomos tikimybė siekė apie 33 proc., pažymėjo tyrimo autoriai.

Ankstyvas nustatymas – kritiškai svarbus

Pagrindinė melanomos priežastis yra ultravioletinė spinduliuotė – tiek natūrali, sklindanti nuo saulės, tiek dirbtinė, naudojama soliariumuose.

Melanoma gali išplisti į kitas kūno dalis, o jai išplitus išgyvenamumo rodikliai smarkiai prastėja. Dėl šios priežasties ankstyvas ligos nustatymas laikomas itin svarbiu.

Skaičiuojama, kad 2020 metais Europos Sąjungoje odos melanoma sudarė apie 4 proc. visų naujų vėžio diagnozių ir apie 1,3 proc. mirčių nuo vėžio. Dėl to tai buvo šeštas dažniausiai nustatomas vėžys ir viena iš 20 dažniausių su vėžiu susijusių mirties priežasčių, nurodo Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras.

Tyrimo autoriai teigia, kad identifikavus žmones, kuriems prognozuojama didesnė rizika, medikai galėtų efektyviau planuoti stebėseną ir teikti kvietimus profilaktiniam patikrinimui – paštu arba skaitmeniniais kanalais.

„Mūsų analizė rodo, kad atrankinė patikra mažose, didelės rizikos grupėse galėtų užtikrinti ir tikslesnę stebėseną, ir efektyvesnį sveikatos priežiūros išteklių panaudojimą“, – sakė pagrindinis tyrimo autorius Samas Polesie.

Pasak mokslininkų, dirbtinio intelekto modeliai, apmokyti naudojant didelius registrų duomenų kiekius, ateityje gali tapti svarbia priemone kuriant labiau individualizuotą rizikos vertinimą ir naujas patikros strategijas.

Vis dėlto pabrėžiama, kad prieš pradedant taikyti šį metodą įprastoje sveikatos priežiūroje reikia papildomų tyrimų ir atitinkamų politinių sprendimų.