Vandens stygius Europoje nebėra tolima klimato krizės fazė – jis jau dabar veikia gyventojų sveikatą, ekonomiką ir aplinką. Europos Komisijos aplinkos komisarė Jessica Roswell įspėja, kad sausra tapo nuolatine grėsme, o žemyno atsakas vis dar lieka pernelyg vėlyvas ir fragmentiškas.
Pasak jos, Europai būtina keisti požiūrį nuo gesinimo tada, kai sausra jau smogė, prie sistemingo atsparumo kūrimo, kol dar ne per vėlu.
Europa dykumėja ir šyla greičiausiai
Oficialiai net 13 Europos Sąjungos valstybių narių praneša, kad jų teritorijose vyksta dykumėjimo procesai. Tai reiškia, kad dirvožemis netenka derlingumo, nyksta augalija, o vandens ištekliai mažėja greičiau, nei atsikuria.
Moksliniai vertinimai rodo, kad Europa šyla greičiau nei bet kuris kitas žemynas. Dėl to labiau išgaruoja paviršiniai ir požeminiai vandenys, didėja spaudimas žemės ūkiui, hidroenergetikai ir upių transportui. Vis dažniau matomi išdžiūvusių upių, stovinčių laivų ir derliaus nuostolių vaizdai.
Pasaulinė sausros kaina – šimtai milijardų
Jungtinių Tautų duomenimis, šiuo metu blogėja apie 40 proc. pasaulio žemės. Tai tiesiogiai grasina maždaug 3,2 mlrd. žmonių pragyvenimo šaltiniams, ypač regionuose, priklausomuose nuo žemės ūkio ir gyvulininkystės.
Bendri ekonominiai nuostoliai dėl dirvožemio degradacijos siekia apie 825 mlrd. eurų per metus, iš jų sausros sudaro maždaug 275 mlrd. eurų. Nuo 2000 metų sausros dažnumas pasaulyje išaugo beveik trečdaliu, o ekstremalios sausros tapo ilgesnės ir intensyvesnės.
Mongolija – realaus scenarijaus pavyzdys
Europos perspėjimas sutapo su Jungtinių Tautų kovos su dykumėjimu konferencijos pradžia Ulan Batore, Mongolijoje. Ši šalis ypač ryškiai parodo, kas nutinka, kai klimato kaita ir dirvožemio degradacija persipina su socialiniu pažeidžiamumu.
Trečdalis mongolų pragyvena iš gyvulininkystės, tačiau apie 77 proc. šalies teritorijos jau laikoma degraduota. Per dvejus metus sausra ir paskui sekusios atšiaurios žiemos sunaikino daugiau nei 7 mln. galvijų, o tūkstančiai šeimų neteko pagrindinio pajamų šaltinio.
Finansavimo atotrūkis ir vangios investicijos
Ekspertai skaičiuoja, kad pasauliui kasmet reikia apie 325 mlrd. eurų dirvožemiui atkurti ir atsparumui sausrai didinti. Šiuo metu tam skiriama tik apie 70 mlrd. eurų, tad trūkumas siekia maždaug 255 mlrd. eurų kasmet.
Privačios investicijos sudaro vos apie 6 proc. šios sumos, nors verslas itin priklauso nuo stabilios žemės ir patikimų vandens išteklių. Tai rodo, kad klimato ir aplinkos rizika vis dar suvokiama kaip šalutinė, o ne kaip pagrindinė ekonominė grėsmė.
ES priemonės ir įstrigęs klausimas
Europos Sąjunga pabrėžia, kad remiasi tokiais instrumentais kaip Globalios vartų iniciatyva ir palydovinis sausros stebėjimas, leidžiantis anksčiau nustatyti rizikas ir planuoti pagalbą. Tačiau šios priemonės nekompensuoja milžiniško investicijų trūkumo vietiniuose ūkiuose ir regionuose.
Kol Jungtinių Tautų konferencija Mongolijoje tęsiasi iki rugpjūčio 28 dienos, virš jos kybo vienas klausimas: ar vyriausybės ir finansų rinkos pagaliau perkels klimato pažadus į realias lėšas, ar finansavimo atotrūkis ir toliau didės kartu su sausros mastu.
