78 proc. amerikiečių sako, kad negalėtų pragyventi nė savaitės, jei atlyginimas vėluotų. Tarp jų – ne tik mažai uždirbantys, bet ir žmonės su aukštuoju išsilavinimu, būstais, automobiliais, net šešiaženkle metine alga. Kodėl turtingoje šalyje tiek daug gyventojų yra finansiškai trapūs?
Vis dažniau ekonomistai ir finansų analitikai pabrėžia, kad problema nėra vien „blogi asmeniniai įpročiai“. Per pastaruosius du dešimtmečius susiformavo sistema, kuri nuolat didina namų ūkių išlaidas ir mažina tai, ką žmogus realiai turi ir valdo.
Skolos už marškinėlius ir kavą
Ryškiausias pavyzdys – „pirk dabar, mokėk vėliau“ modelis. Iš pradžių jis buvo taikomas brangiems daiktams, tačiau šiandien išskaidyti į įmokas galima beveik viską – net marškinėlius ar dantų šepetėlį.
Tyrimai rodo, kad žmonės gerokai daugiau išleidžia pigiems pirkiniams, kai kaina padalijama į keturias dalis. Smegenys mato tik mėnesio įmoką ir nebevertina visos sumos. Taip pamažu keičiamas klausimas „ar galiu tai sau leisti?“ į „ar galiu leisti mėnesio mokėjimą?“.
Dalis gyventojų „pirk dabar, mokėk vėliau“ naudoja kaip slaptą greitąją paskolą iki atlyginimo – taip dar labiau įsisukdami į skolų ratą. Kartu auga ir kitų smulkių mokėjimų – kreditinių kortelių, smulkių lizingų, įvairių paslaugų įmokų – našta.
Amžina prenumerata būti gyvam
Kitas sistemos ramstis – prenumeratos. Vidutinis amerikietis kas mėnesį išleidžia nuo 200 iki 273 eurų įvairiems abonementams: filmų ir muzikos platformoms, debesų saugykloms, programinei įrangai, žaidimams.
Anksčiau žmogus pirkdavo konkretų daiktą ar įrašą ir jį turėdavo. Dabar jis perka teisę naudotis – tol, kol moka. Nutraukus mokėjimą, dingo ne tik pramogos, bet dažnai ir praktiniai įrankiai ar net prieiga prie asmeninių duomenų debesyje.
Prie šios „būti gyvam už prenumeratą“ logikos prisideda ir tai, kad didžioji dalis automobilių bei būstų yra įsigyjami skolon. Net ir pilnai išsimokėjęs būsto paskolą, savininkas turi mokėti mokesčius, kitaip rizikuoja jį prarasti.
Planuotas gedimas ir brangus remontas
Trečias elementas – trumpėjantis daiktų tarnavimo laikas. Socialiniuose tyrimuose fiksuojama, kad nuo 9-ojo dešimtmečio buitinės technikos vidutinė eksploatavimo trukmė ženkliai sutrumpėjo. Pavyzdžiui, skalbimo mašinų vidutinis „amžius“ nuo maždaug 19 metų sumažėjo iki 11.
Tuo pačiu įranga tampa vis sudėtingesnė ir sunkiau taisoma. Baterijos įklijuojamos į telefonus, automobilio diagnostikai būtina speciali įranga, o buitinei technikai dažnai net ir nedidelis remontas kainuoja beveik tiek pat, kiek naujas prietaisas.
Šis reiškinys vadinamas planuotu pasenimu: gaminiai kuriami taip, kad tarnautų ribotą laiką ir būtų pakeisti naujais. Vartotojas iš kliento, kuris kartą perka kokybišką daiktą, tampa nuolatiniu prenumeratoriumi, kuris vėl ir vėl moka už tą pačią funkciją.
Kaip bent iš dalies ištrūkti?
Ekspertai akcentuoja du pagrindinius žingsnius. Pirmasis – sąmoningai mažinti pasikartojančias išlaidas: peržiūrėti prenumeratas, atsisakyti nebūtinų pirkimų, vengti „pirk dabar, mokėk vėliau“ schemų ten, kur įmanoma.
Antrasis – didinti finansinę atsargą ir, jei įmanoma, dalį energijos skirti veikloms, kurias žmogus valdo pats: papildomam verslui, kvalifikacijos kėlimui, ilgalaikėms investicijoms. Net ir nedideli, bet nuoseklūs sprendimai kelerius metus iš eilės gali tapti skirtumu tarp nuolatinės įtampos ir bent minimalaus finansinio saugumo.








