Po skaudaus smūgio „Nokia“ atsitiesė: šiandien jos verslas atrodo visiškai kitaip

Legendinis Suomijos prekių ženklas „Nokia“ daugeliui vis dar pirmiausia siejasi su mygtukiniais telefonais. Tačiau šiandien bendrovė nebegamina telefonų ir nebėra vartotojų rinkos žaidėja, nors vis dar uždirba milijardus eurų.

„Nokia“ tyliai persitvarkė į įmonę, kuri tiekia technologijas mobiliojo ryšio operatoriams ir įmonėms visame pasaulyje – nuo bazinių stočių ir šviesolaidžio iki programinės įrangos ir licencijuojamų patentų.

Nuo popieriaus iki telefonų viršūnės

„Nokia“ istorija prasidėjo 1865 metais, kai buvo įkurta popieriaus gamykla Suomijoje. Vėliau bendrovė plėtėsi į gumos, kabelių, o XX amžiaus antroje pusėje – į elektronikos ir telekomunikacijų sritis.

Devintajame dešimtmetyje „Nokia“ dalyvavo kuriant pirmuosius skaitmeninius mobiliuosius tinklus, o devintajame dešimtmetyje įsiveržė į masinę telefonų rinką. Apie 2000 metus ji valdė beveik trečdalį pasaulinės mobiliųjų telefonų rinkos ir buvo viena vertingiausių Europos bendrovių.

Tuomet „Nokia“ telefonų modeliai tapo kultiniais, o pats prekės ženklas – Suomijos ekonomikos simboliu. Tačiau sėkmė lėmė ir pernelyg didelį pasitikėjimą savimi, kuris tapo pavojingas artėjant išmaniųjų telefonų erai.

Išmaniųjų telefonų šokas ir lūžis

2007 metais pasirodęs „Apple“ išmanusis telefonas pakeitė rinkos taisykles. „Nokia“ viduje buvo suvokiama, kad naujas produktas kelia grėsmę, tačiau sprendimai strigo tarp vadovų ir vidurinės grandies valdymo.

Vidiniai procesai ir optimistinė ataskaitų kultūra sukūrė iliuziją, kad atsakas į „iPhone“ tuoj bus parengtas. Tačiau per kelerius metus mobiliųjų telefonų pajamos krito milijardais eurų, o akcijų vertė smigo žemyn.

2013 metais „Nokia“ priėmė istorinį sprendimą – už kelis milijardus eurų pardavė telefonų padalinį „Microsoft“. Nors prekybos centruose „Nokia“ telefonų nebeliko, pati įmonė išliko ir atsigręžė į tai, ką geriausiai mokėjo – tinklus ir technologijas.

Naujoji „Nokia“: tinklai ir patentai

Pardavusi telefonų verslą, „Nokia“ sutelkė dėmesį į telekomunikacijų infrastruktūrą. Už gautus pinigus ji išsipirko bendrą verslą iš partnerės „Siemens“, o 2016 metais už daugiau kaip 15 milijardų eurų įsigijo „Alcatel-Lucent“.

Šis žingsnis padarė „Nokia“ vienu didžiausių pasaulio ryšio įrangos tiekėjų, konkuruojančiu su tokiomis įmonėmis kaip „Ericsson“ ar „Huawei“. Bendrovė tiekia mobiliojo ryšio bazines stotis, šviesolaidžio ir optinius tinklus, įrangą duomenų centrams bei programinę įrangą tinklų valdymui.

„Šiandien mes esame Vakarų telekomunikacijų infrastruktūros lyderis ir siekiame būti pasauline junglumo infrastruktūros lydere“, – sako dabartinė „Nokia“ vadovybė.

Per pastaruosius kelerius metus „Nokia“ stabilizavo finansinius rezultatus. Pavyzdžiui, 2021 metais grynasis pardavimų rodiklis viršijo 20 milijardų eurų, o veiklos pelno marža siekė apie 10 proc. 2023 metais, nors rinka lėtėjo, „Nokia“ vis tiek uždirbo reikšmingą pelną, kai kai kurie konkurentai fiksavo nuostolius.

Pelningi patentai ir žvilgsnis į DI tinklus

Ypatingą vietą naujajame verslo modelyje užima patentai ir licencijavimas. „Nokia“ turi daugiau kaip 26 000 patentų šeimų, iš jų tūkstančiai yra būtini 5G standartams. Telefonų gamintojai ir kitos technologijų įmonės moka licencinius mokesčius už šių technologijų naudojimą.

Ši veikla yra itin pelninga, nes pagrindinės technologijos jau sukurtos, o licencijų pajamos daugiausia virsta pelnu. Tai leidžia „Nokia“ finansuoti tolesnius tyrimus ir plėtrą, įskaitant investicijas į būsimas 5G evoliucijas ir 6G tyrimus.

Kita kryptis – taip vadinami DI gimtieji tinklai, kuriuose dirbtinis intelektas integruojamas tiesiog į bazines stotis ir tinklo valdymo sistemas. Tikimasi, kad tokie tinklai leis automatizuoti konfigūraciją, sumažinti energijos sąnaudas ir greičiau reaguoti į apkrovų pokyčius.

„Rinka, susijusi su DI ir pažangia tinklų įranga, artimiausiais metais gali augti daugiau kaip 25 proc. per metus“, – teigia „Nokia“ atstovai. Tai suteiktų galimybę didinti mastą ir išlaikyti dideles investicijas į tyrimus bei gamybą.

„Nokia“ istorija rodo, kad net ir praradus dominuojančią vartotojų rinką galima išlikti globaliu žaidėju. Šiandien bendrovė mažiau matoma eiliniam vartotojui, tačiau jos įranga ir patentai tyliai palaiko didžiąją dalį pasaulinio ryšio ir duomenų srautų.