Po savaitgalį Lietuvą nusiaubusios audros vis garsiau kalbama apie būtinybę elektros oro linijas keisti požeminiais kabeliais. Tačiau Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius perspėja – sukabeliuoti visą šalies tinklą vartotojams kainuotų pernelyg brangiai.
Alternatyva galėtų tapti didesnės investicijos į elektros energijos kaupimo įrenginius. VERT vadovo teigimu, jie ne tik didintų energetikos sistemos atsparumą, bet ir galėtų sumažinti tinklo operatorių patiriamas sąnaudas.
Viso tinklo kabeliavimą vadina per brangiu
R. Pocius pabrėžė, kad sprendžiant elektros tinklo atsparumo problemą būtina įvertinti, kiek už investicijas galiausiai sumokėtų vartotojai. Jo vertinimu, visų oro linijų perkėlimas po žeme būtų finansiškai sunkiai pagrindžiamas.
„Visos Lietuvos nėra įmanoma sukabeliuoti, nes tai kainuotų žvėriškai brangiai visiems mūsų vartotojams – ir taip šiandien turime tam tikrų iššūkių su tarifu ir su mūsų pramonės konkurencingumu“, – „Delfi“ laidoje sakė VERT vadovas.
Pasak jo, šimtaprocentinis elektros tinklo kabeliavimas reikštų itin dideles investicijas. Todėl ieškant būdų apsisaugoti nuo panašių stichijų padarinių reikėtų derinti skirtingus sprendimus.
ESO planuoja sukabeliuoti 2 tūkst. kilometrų
Vis dėlto elektros oro linijų kabeliavimo darbai Lietuvoje tęsiami. „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) šiemet skelbė planuojantis požeminiais kabeliais pakeisti apie 700 kilometrų oro linijų – dvigubai daugiau nei anksčiau.
Per artimiausius ketverius metus numatyta sukabeliuoti apie 2 tūkst. kilometrų elektros linijų. Po audros pasigirdo raginimų šiuos darbus dar labiau spartinti.
Energetikos ministras Lukas Savickas teigė, kad didesnis kabelių tinklas būtų gerokai sumažinęs pastarosios audros poveikį. Jo skaičiavimu, jeigu būtų buvę sukabeliuota 6 tūkst. kilometrų tinklo, be elektros galėjo likti iki 10 tūkst. klientų.
Siūlo daugiau investuoti į elektros kaupimą
VERT pirmininkas kaip vieną svarbiausių papildomų priemonių įvardija elektros energijos kaupimo įrenginius. Jo teigimu, tokios investicijos galėtų ne tik padidinti sistemos atsparumą, bet ir duoti tiesioginės ekonominės naudos.
„Kaupimo įrenginiai galėtų suteikti galimybę mažinti kaštus ESO, tai jau yra įrodyta ir pagrįsta „Litgrid“ atveju, mūsų perdavimo sistemos operatoriaus atveju, kai kaupimo įrenginiai naudojami tiesiogiai technologinių sąnaudų mažinimui“, – teigė R. Pocius.
Pasak jo, didesnės investicijos į kaupimo įrenginius būtų naudingos ir gaminantiems vartotojams. Jos galėtų padėti mažinti nuostolius, kurie atsiranda dėl garantinio tiekimo paslaugos.
Audra be elektros paliko daugiau kaip 268 tūkst. vartotojų
Diskusijos dėl elektros tinklo atsparumo kilo po savaitgalį Lietuvą užklupusios stiprios audros. Jos metu elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau nei 268 tūkst. vartotojų, o dar antradienio pavakarę be elektros buvo likę dešimtys tūkstančių ESO klientų.
Stichija sukėlė problemų ir kituose sektoriuose. Buvo sutrikęs mobilusis ryšys, nors operatoriai vėliau pranešė atkūrę didžiąją dalį tinklo. Ugniagesiams taip pat teko tęsti nuvirtusių medžių šalinimo darbus.
PAGD duomenimis, nuo pirmadienio 6 val. iki antradienio 6 val. ugniagesiai 101 kartą vyko šalinti ant kelių ir kitose vietose nuvirtusių medžių. Per pačią audrą žuvo vienas žmogus, dar keturi buvo sužeisti.
Nuostoliai jau viršijo 3 mln. eurų
Finansinis stichijos mastas taip pat toliau auga. Lietuvos draudikų asociacijos duomenimis, gyventojams ir verslui padaryta daugiau nei 3 mln. eurų draudžiamųjų nuostolių.
Draudimo bendrovės jau sulaukė daugiau kaip 3 tūkst. pranešimų apie žalą. Asociacija prognozuoja, kad galutinė nuostolių suma ir užregistruotų žalų skaičius dar didės.
