Rusijos pajėgos Ukrainoje galėjo pirmą kartą panaudoti eksperimentinę dirbtinio intelekto (DI) sistemą, kuri dronui leidžia galutinį taikinį pasirinkti be žmogaus įsikišimo. Kaip skelbia „The New York Times“ (NYT), vieno tokio autonomiškai veikusio drono smūgis Zaporižioje pražudė tris civilius.
Liepos 6 dieną Rusijos dronai smogė degalinei Zaporižioje. Per ataką žuvo trys vyrai – 19-metis universiteto studentas bei 41-erių ir 48-erių civiliai. Ukrainos ekspertų teigimu, ištyrus atakos vietoje rastas nuolaužas kilo įtarimų, kad galutinį smūgio taikinį dronas galėjo pasirinkti savarankiškai.
Galutinį taikinį galėjo pasirinkti pats
NYT publikacija paremta Ukrainos dronų ekspertų, kariuomenės pareigūnų ir kriminalistikos specialistų išvadomis. Jie tyrė ne tik liepos 6-osios atakos, bet ir kitų Zaporižią atakavusių rusiškų „Molnija“ dronų nuolaužas.
Manoma, kad naujoji sistema veikia keliais etapais. Iš pradžių operatorius dronui nurodo bendrą taikinį ar vietovę, pavyzdžiui, degalinę, kurios link aparatas turi skristi. Tačiau priartėjus prie objekto žmogaus įsikišimo nebereikia.
Tuomet drono DI sistema, naudodama kamerą ir anksčiau išmoktą objektų atpažinimą, pati gali pasirinkti konkretų galutinį taikinį. Degalinės atveju tokiu objektu galėtų tapti, pavyzdžiui, propano balionai ar kita sistemos atpažinta infrastruktūra.
Tai reikšmingai skiriasi nuo iki šiol plačiau naudotų mašininio matymo sistemų. Jose žmogus pirmiausia pats pasirenka konkretų taikinį, o technologija tik padeda jį užfiksuoti ir išlaikyti drono taikiklyje iki smūgio.
Dronuose aptiko „Nvidia“ modulius
Ukrainos pareigūnai teigia, kad dalis DI technologiją turėjusių Rusijos dronų per atakas buvo sunaikinti. Tačiau kai kurie aparatai nukrito arba buvo perimti pakankamai nepažeisti, kad specialistai galėtų išanalizuoti jų elektroninius komponentus.
Ukrainiečiai NYT žurnalistams parodė dviejų tokių dronų nuolaužas. Abiejuose aparatuose buvo aptikti ir nufotografuoti JAV technologijų bendrovės „Nvidia“ moduliai, galintys būti naudojami DI ir vaizdo apdorojimo užduotims.
Panašių dronų Ukraina buvo aptikusi dar iki liepos 6-osios išpuolio. Jie išsiskyrė tuo, kad neturėjo įprastos ryšio antenos, tačiau juose buvo kamera ir minikompiuteris – komponentai, reikalingi savarankiškam aplinkos stebėjimui ir duomenų apdorojimui.
Žmogus pašalinamas iš paskutinio sprendimo
Pasak NYT, svarbiausias visiškai autonominės DI sistemos skirtumas – žmogaus pašalinimas iš galutinio taikinio pasirinkimo proceso. Operatorius gali nustatyti bendrą užduotį, tačiau konkretų objektą, į kurį bus smogta, sistema identifikuoja pati.
Tokios technologijos kartu galėtų sumažinti dronų priklausomybę nuo nuolatinio ryšio su operatoriumi. Įprastai valdomų dronų veikimą galima apsunkinti trikdant jų ryšį, o savarankiškai sprendimus priimantis aparatas dalį užduoties gali tęsti ir be nuolatinių žmogaus komandų.
Būtent autonominis galutinio taikinio pasirinkimas kelia ir rimtų klausimų dėl atsakomybės bei civilių saugumo. Zaporižios atvejis, jeigu Ukrainos specialistų išvados pasitvirtintų, rodytų, kad tokios eksperimentinės technologijos jau naudojamos realiomis karo sąlygomis.
Rusija sistemas Zaporižioje esą bando nuo gegužės
Ukrainos teigimu, Rusija autonominius DI dronus Zaporižios regione pradėjo bandyti dar gegužę. „Meduza“ pažymi, kad su dirbtiniu intelektu skirtinguose dronų modeliuose eksperimentuoja abi kariaujančios pusės.
Iki šiol mašininis matymas daugiausia buvo naudojamas paskutiniame atakos etape. Operatorius pasirinkdavo taikinį, o sistema automatiškai jį sekdavo, todėl dronas galėdavo tęsti ataką net pasikeitus jo ar taikinio padėčiai.
Visiškai autonominė sistema žengia dar vieną žingsnį – jai patikimas pats konkretaus taikinio pasirinkimas. Tai reiškia, kad žmogus nebūtinai priima paskutinį sprendimą, į kurį objektą dronas smogs.
Su autonominiais dronais eksperimentuoja ir Ukraina
Panašias technologijas bando ir Ukrainos pajėgos. Buvusio Ukrainos gynybos ministro Mychailos Fedorovo teigimu, Rusijos aneksuotame Kryme Ukrainos ginkluotosios pajėgos išbando DI sistemas, galinčias savarankiškai pasirinkti taikinius.
„Meduza“ pažymi, kad po šių Ukrainos vykdytų bandymų apie aukas nebuvo pranešta. Vis dėlto abiejų šalių eksperimentai rodo, kad dirbtinio intelekto vaidmuo dronų kare sparčiai plečiasi.
Iki šiol DI daugiausia padėdavo operatoriui atlikti jo pasirinktą užduotį, tačiau naujos sistemos gali perimti vis daugiau sprendimų. Galutinio taikinio pasirinkimas be tiesioginio žmogaus įsikišimo būtų vienas reikšmingiausių šios technologijos panaudojimo kare pokyčių.
