Australijoje įvestas pirmasis pasaulyje draudimas jaunesniems nei 16 metų vaikams naudotis socialiniais tinklais kol kas neduoda tokio rezultato, kokio tikėtasi. Nauji duomenys rodo, kad po pirminio naudojimo sumažėjimo paaugliai vėl vis dažniau grįžta į „TikTok“, „Instagram“ ir „Snapchat“.
Kai kuriose amžiaus grupėse naudojimosi rodikliai jau beveik pasiekė lygį, buvusį prieš įvedant draudimą. Ekspertai neatmeta, kad vaikai apribojimus apeina naudodami VPN, nurodydami netikrą amžių arba tiesiog pasinaudodami nepakankamai veiksmingomis platformų kontrolės priemonėmis.
Po draudimo naudojimas iš pradžių krito
Australija gruodį priėmė įstatymą, kuriuo jaunesniems nei 16 metų vaikams uždrausta naudotis socialinių tinklų platformomis. Šalies pareigūnai sprendimą grindė siekiu apsaugoti nepilnamečius nuo internetinių patyčių ir vadinamųjų grobuoniškų algoritmų.
Tėvų kontrolės programėlės „Qustodio“ surinkti duomenys parodė, kad iškart po teisinių apribojimų įvedimo jaunimo aktyvumas socialiniuose tinkluose iš tiesų sumažėjo. Kritimas buvo pastebėtas skirtingose platformose ir amžiaus grupėse.
Tačiau šis poveikis nebuvo ilgalaikis. Praėjus kuriam laikui vaikai ir paaugliai vėl pradėjo aktyviau naudotis populiariausiomis programėlėmis.
„TikTok“ rodikliai beveik grįžo į ankstesnį lygį
„Qustodio“ duomenimis, „TikTok“, „Instagram“ ir „Snapchat“ naudojimas augo tiek tarp 10–12 metų vaikų, tiek tarp 13–15 metų paauglių. Ypač ryškiai tai matyti vertinant „TikTok“ naudojimą.
Šia programėle vis dar naudojasi 25,9 proc. 13–15 metų vaikų. Tai vos vienu procentiniu punktu mažiau nei prieš įsigaliojant draudimui.
Dar mažesnis skirtumas užfiksuotas tarp 10–12 metų vaikų. Šioje grupėje „TikTok“ naudojimo rodiklis nuo prieš draudimą buvusio lygio skiriasi vos 0,06 procentinio punkto.
Vaikai gali būti radę būdų apeiti sistemą
„Qustodio“ pasaulinė internetinio saugumo ekspertė Yasmin London teigia, kad egzistuoja keli galimi paaiškinimai. Vienas jų – paaugliai sąmoningai ieško techninių būdų apeiti nustatytus apribojimus.
„Jie galbūt jungiasi prie šių platformų naudodami VPN arba klastodami savo amžių“, – sakė Y. London. Tokios priemonės gali leisti platformoms pateikti informaciją, kad vartotojas yra vyresnis arba jungiasi iš kitos teritorijos.
Vis dėlto ekspertė neatmeta ir paprastesnio paaiškinimo. „Priežastis gali būti ir visiškai paprasta – jie tiesiog naudojasi šiomis programėlėmis, nes apribojimai neveikia“, – teigė ji.
Išpopuliarėjo „WhatsApp“
Apribojimai galėjo turėti ir kitą efektą – dalis jaunųjų vartotojų persikėlė į platformas, kurioms draudimas netaikomas. Duomenys rodo didėjantį vaikų aktyvumą žinučių siuntimo programėlėje „WhatsApp“.
„Qustodio“ savo išvadas grindžia nuasmenintais Australijos vaikų naudojimosi programėlėmis duomenimis. Buvo vertinama, kokia vaikų dalis konkrečią programėlę per mėnesį bent kartą naudojo ilgiau nei penkias minutes iš eilės.
Todėl pateikiami skaičiai nerodo, kiek laiko iš viso vaikai praleidžia socialiniuose tinkluose. Jie leidžia įvertinti, kokia jų dalis apskritai aktyviai naudojasi konkrečiomis platformomis.
Tyrėjai taip pat abejoja draudimo veiksmingumu
Klausimų dėl Australijos pasirinkto modelio kelia ne tik tėvų kontrolės programėlės surinkti duomenys. Birželį Australijoje dirbanti tyrėjų komanda paskelbė recenzuotą tyrimą apie draudimo poveikį paauglių elgesiui.
Tyrėjai nustatė, kad kol kas yra mažai įrodymų, jog dėl nustatytų apribojimų paaugliai iš tiesų būtų atsisakę socialinių tinklų. Tai sustiprina diskusijas, ar vien amžiaus ribojimas gali išspręsti vaikų saugumo internete problemas.
Nepaisant to, Australijos pavyzdžiu domisi ir kitos valstybės. Jungtinė Karalystė bei Prancūzija taip pat svarsto griežtesnius nepilnamečių naudojimosi socialiniais tinklais apribojimus.
Naujoji Zelandija ruošiasi milžiniškoms baudoms
Dar griežtesnių priemonių ketina imtis Naujoji Zelandija. Šalies vyriausybė šią savaitę paskelbė planuojanti priimti naujus teisės aktus, numatančius didelę atsakomybę technologijų bendrovėms.
Tokioms įmonėms kaip „Meta“, nesilaikančioms nustatytų reikalavimų, galėtų grėsti bauda, siekianti iki 10 proc. jų pasaulinių pajamų. Tokiu būdu atsakomybę už nepilnamečių apsaugą siekiama perkelti ir pačioms technologijų platformoms.
Australijos patirtis tuo metu tampa svarbiu bandymu kitoms šalims. Pirmieji duomenys rodo, kad teisinis draudimas gali trumpam pakeisti vaikų elgesį, tačiau vien jo gali nepakakti, jei pačios platformos neužtikrina veiksmingos amžiaus kontrolės.
