Nuo liepos – naujos UŽT taisyklės: štai kiek pinigų gausite nutikus nemaloniam scenarijui

Prieš liepos mėnesį Lietuvoje daug diskusijų sukėlė planuojami nedarbo išmokų pokyčiai. Valstybė siekia pakeisti sistemą taip, kad išmokos labiau priklausytų nuo žmogaus anksčiau gautų pajamų. Tačiau dalis verslo atstovų mano, kad pokyčiai nėra pakankamai ryškūs.

Darbdaviai jau dabar susiduria su problema – rasti darbuotojų tampa vis sunkiau. Kai kuriose srityse darbo pasiūlymų yra nemažai, tačiau kandidatų trūksta. Dalis žmonių registruojasi darbo pokalbiams tik formaliai, kad išsaugotų bedarbio statusą.

Tai rodo platesnę problemą darbo rinkoje. Kai kuriais atvejais skirtumas tarp darbo užmokesčio ir gaunamos nedarbo išmokos yra nedidelis, todėl daliai žmonių dirbti atrodo mažiau patrauklu.

Nedarbo išmokų sistema keisis

Nuo liepos pirmosios Lietuvoje įsigalios nauja nedarbo išmokų skaičiavimo tvarka. Pagal ją išmokos dydis dar labiau priklausys nuo žmogaus anksčiau uždirbtų pajamų. Tai reiškia, kad didesnes algas gavę darbuotojai galės tikėtis ir didesnių išmokų.

Naujoje sistemoje išmoką sudarys dvi dalys. Pirmoji bus pastovi ir susieta su minimalia mėnesine alga. Ji sieks 173 eurus per mėnesį. Antroji dalis priklausys nuo žmogaus buvusio atlyginimo ir sudarys pagrindinę išmokos dalį.

Pirmuosius tris nedarbo mėnesius žmogus gaus apie 45 proc. ankstesnių pajamų. Vėliau ši dalis palaipsniui mažės. Tokia sistema skirta suteikti didesnę finansinę paramą pradžioje, kai žmogus netenka darbo.

Skirtumas tarp darbo ir nedarbo

Diskusijos kyla todėl, kad kai kuriais atvejais skirtumas tarp dirbančio žmogaus pajamų ir nedarbo išmokos yra nedidelis. Pavyzdžiui, jei žmogus uždirbo apie 1 430 eurų į rankas, pirmuosius tris mėnesius jis galėtų gauti maždaug 1 200 eurų nedarbo išmoką.

Tokiu atveju skirtumas tarp darbo užmokesčio ir išmokos sudaro tik apie 220 eurų. Tai kai kuriems žmonėms gali atrodyti per mažas finansinis skirtumas, kad būtų motyvacija greitai grįžti į darbo rinką.

Panaši situacija gali būti ir didesnes pajamas gavusiems darbuotojams. Jei žmogus uždirbo apie 1 800 eurų į rankas, nedarbo išmoka gali siekti apie 1 500 eurų. Skirtumas tokiu atveju sudaro apie 300 eurų.

Verslo kritika

Verslo atstovai teigia, kad tokia sistema gali skatinti vadinamuosius nedarbo spąstus. Tai situacija, kai žmogui finansiškai beveik apsimoka likti be darbo, nes gaunama išmoka yra panaši į atlyginimą.

Kai kurie darbdaviai pasakoja apie situacijas, kai darbo ieškantys žmonės ateina į pokalbius tik tam, kad gautų patvirtinimą, jog netinka siūlomai darbo vietai. Toks dokumentas leidžia išlaikyti bedarbio statusą ir toliau gauti išmoką.

Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į socialinio draudimo finansus. Nedarbo draudimo sistema šiuo metu yra vienintelė socialinio draudimo sritis, kurioje išmokama daugiau pinigų nei surenkama įmokų.

Naujos taisyklės ir kontrolė

Valdžia tikina, kad kartu su nauja sistema bus griežtinama ir kontrolė. Nuo liepos daugiau dėmesio bus skiriama tam, ar bedarbiai iš tikrųjų aktyviai ieško darbo ir priima jiems siūlomas darbo vietas.

Be to, nedarbo išmokos gavimo laikotarpis nebebus įskaičiuojamas į stažą. Tai reiškia, kad laikotarpis, kai žmogus gyvena iš išmokos, nepadidins jo būsimos nedarbo išmokos.

Vis dėlto verslas teigia, kad sistemoje vis dar gali likti spragų. Kai kurioms gyventojų grupėms nedarbo išmokos mokėjimo laikotarpis gali būti net ilgesnis nei anksčiau.

Diskusijos dėl ateities

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pabrėžia, kad nedarbo išmokų sistema turi atlikti pagrindinę funkciją – apsaugoti žmones netikėtai netekus darbo. Pasak valdžios atstovų, pernelyg griežti apribojimai galėtų nuskriausti tuos, kurie sąžiningai mokėjo mokesčius.

Tačiau verslo organizacijos ragina ieškoti balanso tarp socialinės apsaugos ir darbo rinkos skatinimo. Jų teigimu, svarbu, kad sistema skatintų žmones kuo greičiau grįžti į darbą.

Šiuo metu Lietuvoje registruota apie 164 tūkstančius bedarbių. Nemažą jų dalį sudaro vyresni nei penkiasdešimties metų žmonės, taip pat nemažai jaunimo iki dvidešimt ketverių metų.