Mokslininkė įspėja: Europoje karščio bangos tik stiprės, pasekmės bus skaudesnės nei manyta

Vis dažnėjančios ir stiprėjančios karščio bangos Vakarų Europoje tampa nauja kasdienybe, o ne atsitiktine išimtimi. Klimato mokslininkė Ella Gilbert teigia, kad dar viena intensyvi karščio banga po visai nesenos – visiškai realus ir tikėtinas scenarijus.

Pasak jos, tai nėra „tiesiog karšta vasara“. Karščio bangos jau dabar kainuoja gyvybes, sunkina žmonių sveikatą ir didina ekonominę įtampą.

Kas daro karščio bangas tokias pavojingas?

Karščio banga techniškai apibrėžiama kaip bent trys iš eilės dienos, kai oro temperatūra viršija nustatytą ribą. Londono ir pietryčių Anglijos atveju ji siekia apie 28 laipsnius, šiauriniuose regionuose – apie 25 laipsnius.

Pastaroji banga buvo ypatingai pavojinga dėl rekordiškai aukštos temperatūros ir drėgmės derinio. Pirminiais skaičiavimais, Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje dėl jos mirė apie 1 300 žmonių. Tai ne statistinis triukšmas, o labai konkretūs nuostoliai.

„Tai nėra smulkmena, kurią galima numoti ranka kaip į keletą karštų dienų. Šie reiškiniai jau dabar kainuoja gyvybes ir daro žmones ligotus“, – sakė Ella Gilbert.

Pasekmės žmonėms, miestams ir maistui

Mokslininkė pabrėžia, kad karščio bangos veikia ne tik fizinę, bet ir psichikos sveikatą. Ilgai trunkantis karštis apsunkina miegą, mažina darbingumą ir didina streso lygį, ypač perpildytuose miestuose.

Kita grėsmė – žemės ūkis ir maisto kainos. Sausros ir karštis mažina derlių, o tai po kelių mėnesių atsispindi lentynose. Dėl pasaulinių krizių jau išaugusios maisto kainos gali kilti dar labiau.

Prie to prisideda ir infrastruktūros pažeidžiamumas. Jungtinėje Karalystėje karštyje deformuojasi bėgiai, trikdydami traukinių eismą, mokyklos ir ligoninės turi riboti veiklą, nes nėra vėsinimo sistemų.

Klimato trajektorija ir prisitaikymas

Pasaulinė vidutinė temperatūra jau pakilo apie 1,5 laipsnio, o tai, pasak Gilbert, tiesiogiai siejasi su ekstremalėjančiais orais. Prognozės rodo, kad jei valstybės įgyvendins dabartinius įsipareigojimus, iki šio amžiaus pabaigos atšilimas gali siekti apie 2,5 laipsnio.

Met Office modeliavimas rodo, kad vidurio penkiasdešimtaisiais pietryčių Anglijoje įmanomos ir 45 laipsnių karščio bangos. Tai būtų lygis, kuriam dabartiniai miestai tiesiog nėra pritaikyti.

Diskutuojant apie prisitaikymą, Gilbert sako, kad nereikia priešinti tarpusavyje emisijų mažinimo ir oro kondicionavimo. Pažeidžiamiausioms vietoms – ligoninėms, globos namams, mokykloms – vėsinimas tampa gyvybiškai svarbus.

„Tai nėra arba–arba situacija. Turime ir mažinti išmetimus, ir padaryti aplinką gyvybingą artimiausiais dešimtmečiais“, – pabrėžė mokslininkė.

Jos teigimu, kiekvienas papildomas šilimo laipsnio dešimtasis padidina ekstremalių reiškinių riziką. Tačiau dar yra laiko išvengti blogiausio scenarijaus, jei bus imamasi ryžtingų veiksmų ir švelninant, ir prisitaikant prie klimato kaitos.