Pastaraisiais metais daug diskusijų Europoje sukasi apie būtinybę sumažinti priklausomybę nuo JAV technologijų milžinių ir užtikrinti skaitmeninį saugumą. Tačiau kur kas mažiau kalbama apie tai, kad žemyno technologijų sektorius tyliai, bet stabiliai stiprėja.
Per pastarąjį dešimtmetį finansuojamų technologijų bendrovių skaičius Europoje išaugo nuo maždaug 13 000 iki beveik 40 000. Skaičiuojama, kad technologijų veikla jau sudaro apie 15 proc. Europos bendrojo vidaus produkto, ir ši dalis toliau didėja.
Vis dar atsilieka, bet vejasi
Nuo interneto eros pradžios pasaulinę skaitmeninę ekonomiką formavo JAV, sukūrusios tokius gigantus kaip „Apple“, „Google“, „Microsoft“ ar „Nvidia“. Pastaroji dabar vertinama brangiau nei 20 didžiausių Europos įmonių kartu sudėjus.
Europoje šiuo metu įsikūrusios 12 iš 100 brangiausių pasaulio technologijų bendrovių. Tai gerokai mažiau nei JAV, tačiau atotrūkį lemia ne idėjų trūkumas, o sunkesnis verslų mastelio didinimas skirtingose rinkose, atsargesnės investicijos ir santykinai mažesnės lėšos moksliniams tyrimams bei plėtrai.
Europos Sąjungai tenka vos apie 7 proc. pasaulinių programinės įrangos ir interneto tyrimų bei plėtros išlaidų, tuo metu JAV įmonės sugeneruoja maždaug 71 proc., o Kinija – apie 15 proc. Todėl Briuselyje vis garsiau kalbama apie kapitalo rinkų sąjungą ir geresnes sąlygas startuoliams augti visoje vidaus rinkoje.
Kapitalas, skaitmenizacija ir talentai
Viena svarbiausių pozityvių tendencijų – rizikos kapitalo srautų augimas. Nuo 2015 iki 2025 metų investicijos į Europos startuolius išaugo beveik keturis kartus, iki maždaug 85 mlrd. eurų. Tai vis dar mažiau nei JAV, bet jau daugiau nei Kinijoje.
Prie to prisideda aktyvesnis pensijų fondų dalyvavimas ir palankesnės sąlygos steigti inovatyvias įmones. Vertinama, kad Europos rizikos kapitalo fondai pastarąjį dešimtmetį pagal grąžą ne kartą pralenkė JAV fondus, o vis daugiau verslininkų teigia, kad steigti įmonę Europoje tampa patraukliau nei anksčiau.
Svarbus veiksnys – spartėjanti skaitmenizacija. Estija, Švedija, Nyderlandai ir kitos šalys anksti investavo į elektronines viešąsias paslaugas, plačiajuostį internetą ir informacinių technologijų švietimą. Iš šios aplinkos išaugo tokios bendrovės kaip „Bolt“, „Spotify“, „Klarna“ ar Vilniuje gimusi „Vinted“.
Technologijų plėtrą skatina ir politiniai pokyčiai už Europos ribų. Pastaraisiais metais sulėtėjo tradicinis talentų nutekėjimas į JAV, o dalis programuotojų, inžinierių ir mokslininkų renkasi Londoną, Paryžių, Amsterdamą ar Kopenhagą. Prie to prisidėjo ir griežtesnė imigracijos politika Jungtinėse Valstijose.
Ar Europa išnaudos galimybę?
Ekspertai pabrėžia, kad technologijos tampa kertine šiuolaikinių paslaugų ekonomikos dalimi. Europos Sąjunga yra užsibrėžusi moksliniams tyrimams ir plėtrai skirti 3 proc. bendrojo vidaus produkto, plėsti skaitmeninę infrastruktūrą ir skatinti dirbtinio intelekto diegimą versle bei viešajame sektoriuje.
Jei šie tikslai bus įgyvendinti, Europa gali ne tik sumažinti atotrūkį nuo JAV, bet ir užsitikrinti didesnę skaitmeninę savarankybę. Tylus dabartinis bumas gali tapti pagrindu naujai Europos inovacijų bangai, kurią jau dabar liudija augantis startuolių skaičius ir grįžtantys talentai.
