Havana ilgus metus buvo siejama su muzika, turistais, senoviniais automobiliais ir iki vėlumos gyvomis gatvėmis. Tačiau šiandien Kubos sostinės kasdienybė atrodo visiškai kitaip – miestą vis dažniau apgaubia tamsa ir tyla.
Elektros tiekimo sutrikimai, degalų trūkumas ir masinė emigracija pakeitė net tas Havanos vietas, kuriose anksčiau gyvenimas beveik nesustodavo. Vakare Senosios Havanos gatvėse lieka vos vienas kitas žmogus.
Neapibrėžtumas tapo nuolatiniu kubiečių palydovu. Vieni laukia prie bankų ir pigių kepyklų, kiti ruošia dokumentus išvykimui, o dalis sunkiausiai gyvenančių žmonių maisto ieško tiesiog šiukšlėse.
Garsioji Havanos promenada ištuštėjo
Automobilių Kubos sostinėje liko tiek mažai, kad Malekoną – kadaise itin judrią pajūrio promenadą – galima pereiti beveik nesidairant į šalis. Dar ryškesni pokyčiai pastebimi sutemus.
Siauros, akmenimis grįstos Senosios Havanos gatvės naktimis paskęsta tamsoje. Dėl elektros tiekimo pertrūkių nebelieka įprasto apšvietimo, kartu iš gatvių dingsta ir didžioji dalis žmonių.
Septynis mėnesius trunkantis JAV degalų embargas ir nuolatiniai elektros tiekimo sutrikimai taip išvargino vietinius, kad šie jau juokauja pavargę naktimis žiūrėti į žvaigždes.
Vis dėlto tamsiose gatvėse galima sutikti žmonių, kuriems ekonominė krizė reiškia kur kas daugiau nei nepatogumus. Kai kurie jų šiukšlių krūvose ieško maisto, plastiko arba daiktų, kuriuos būtų galima parduoti.
„Mes rausiamės po šiukšles ieškodami ko nors valgomo nevagiant ir niekam nepadarant žalos“, – pasakojo penkiasdešimtmetis Manuelis Sanchezas Angeira, sergantis burnos vėžiu.
Vyras sakė neturintis nei namų, nei šeimos. Jo pasakojimas atskleidžia kitą Havanos krizės pusę – daliai gyventojų kasdienė kova jau vyksta dėl elementariausių dalykų.
Tamsoje pasigirsta protestuotojų keptuvių garsai
Kartais naktinę tylą nutraukia protestai. Žmonės paplūdimio šlepetėmis daužo aliuminines keptuves, taip išreikšdami pyktį dėl nuolatinių elektros išjungimų. Tačiau protestuotojai ilgai neužsibūna, baimindamiesi policijos.
Dalis Havanos gyventojų sutemus apskritai vengia senamiesčio. Pasak M. Sanchezo, gatvėse nesaugu – žmonės baiminasi apiplėšimų, užpuolimų ir kitokio smurto.
Didesnės minios mieste dabar susirenka daugiausia dienomis, tačiau jau ne pramogų vietose. Eilės driekiasi prie bankų, pigesnį maistą parduodančių kepyklų ir Ispanijos konsulato.
Prie pastarojo šimtai kubiečių laukia su dokumentais rankose. Daugeliui jų tikslas vienas – gauti galimybę išvykti iš ekonominių ir socialinių sunkumų krečiamos salos.
Kuba neteko milijonų gyventojų
Tiksliai pasakyti, kiek žmonių paliko Kubą, sudėtinga. 2012 metais oficialiai skelbta, kad šalyje gyveno daugiau kaip 11 milijonų žmonių.
Demografas Juanas Carlosas Albizu-Camposas skaičiuoja, kad dabar Kuboje gali būti likę vos apie aštuonis milijonus gyventojų. Tai reikštų milžinišką demografinį nuosmukį.
Dabartinis gyventojų skaičius būtų tik šiek tiek didesnis nei prieš 67 metus, kai Fidelis Castro paskelbė apie revoliucijos pergalę. Per vėlesnius dešimtmečius šalis išgyveno ne vieną sunkų laikotarpį.
Kubą slėgė sankcijos, uraganai, pandemija ir sovietinio bloko žlugimo pasekmės. Tačiau dabartinė krizė itin smarkiai pakeitė pačią Havaną – jos garsus, žmonių įpročius ir kasdienį gyvenimą.
Turistai iš Havanos beveik dingo
Dar prieš šimtmetį Havana buvo viena garsiausių regiono pramogų vietų. JAV galiojant „sausajam įstatymui“, čia vykdavo ir poilsiautojai, ir turtingi amerikiečiai, ir su organizuotu nusikalstamumu siejami veikėjai.
Vėliau turizmas tapo svarbia miesto ekonominio gyvenimo dalimi. Senosios Havanos gatvėse nuolat vaikščiodavo užsieniečiai, veikė restoranai, barai, skambėjo muzika. Dabar šis vaizdas pasikeitęs neatpažįstamai.
Mieste likę vos pavieniai turistai, tarp jų – atvykėliai iš Meksikos ar Kolumbijos. Jiems tenka ieškoti restoranų, kuriuose dar yra elektros ir galima gauti maisto.
Išsilaikę restoranai paprastai turi nuosavus generatorius. Jų meniu kainos dažnai nurodomos JAV doleriais, todėl tokios vietos daugeliui eilinių kubiečių sunkiai prieinamos.
Užsidarė garsios istorinės vietos
Krizės ženklų netrūksta ir tarp garsiausių Havanos lankytinų objektų. Šimtmetį veikiantis baras „El Floridita“ uždarytas, jo langus ir duris dengia metalinės žaliuzės.
Šią vietą ypač išgarsino rašytojas Ernestas Hemingway‘us. Dabar jo statula likusi uždaryto baro viduje – tamsoje, kuri tapo simbolišku dabartinės Havanos vaizdu.
Netoliese užvertas ir istorinis restoranas „Sloppy Joe‘s“. Jis buvo kruopščiai restauruotas garsaus Havanos istoriko Eusebio Lealo ir jo komandos pastangomis.
E. Lealas ilgus metus siekė išsaugoti Senąją Havaną ir įtikino F. Castro, kad istorinis miesto centras gali pritraukti užsienio turistų bei jų atvežamų pinigų.
Jo pastangos prisidėjo prie to, kad Senoji Havana gavo UNESCO pasaulio paveldo statusą. Buvo pradėta daugybė restauravimo projektų, tačiau dabar dalis atnaujintų pastatų vėl nyksta.
Tušti viešbučiai kelia gyventojų pyktį
Kai kurie havaniečiai piktinasi ir ankstesnėmis investicijomis. Jų nuomone, didelės sumos buvo išleistos senus rūmus paverčiant prabangiais viešbučiais, nors dabar dalis jų stovi beveik tušti.
Miesto pastatų būklė tuo metu prastėja. Nuo istorinių fasadų atskyla konstrukcijų dalys, kurios krinta ant šaligatvių, o lėšų restauracijai ir priežiūrai trūksta.
Visa tai dar labiau kontrastuoja su ankstesniu Senosios Havanos įvaizdžiu. Kadaise turistams atnaujinti kvartalai šiandien susiduria su elektros stygiumi, menku lankytojų skaičiumi ir nykstančia infrastruktūra.
Būrėjos klausia ne apie meilę, o apie Kubos ateitį
Irina Aguirre ilgus metus San Fransisko aikštės apylinkėse taro kortomis burdavo turistams. Žmonės jos klausdavo apie meilę, pinigus ir asmeninę ateitį.
Anot moters, tais laikais netoliese esanti Obispo gatvė buvo kupina muzikos ir žmonių. Dabar pasikeitė ne vien klientai – visiškai kitokie tapo ir jiems rūpimi klausimai.
Kubiečiai nori sužinoti, kada baigsis JAV degalų blokada, ar pasikeis politinė padėtis ir, svarbiausia, ar jų gyvenimas pagaliau taps lengvesnis.
„Tai klausimas, kurį žmonės užduoda visur. Visi norime geresnio rytojaus“, – sakė I. Aguirre.
Tačiau net ateitį kortomis spėjanti moteris sako negalinti atsakyti, kas laukia Kubos. Baigdama darbo dieną ji susideda dvi nusidėvėjusias taro kortų kalades ir skuba namo – dar prieš Senąją Havaną vėl apgaubiant tamsai.
