Mokslininkai neteko žado: vėžys buvo sustabdytas gyvame organizme

Vienas iš būdų, kuriais mokslininkai siekia pagerinti vėžio gydymą, yra veiksmingiau pasitelkti paties organizmo imuninę sistemą kovai su liga. Naujas tyrimas atskleidė molekulinį „jungiklį“, galintį padėti tai padaryti.

Atliekant išsamius laboratorinius tyrimus, sistemingai išjungti vėžio ląstelėse esantys genai ir stebėta, kaip tai veikia jų savybes. Paaiškėjo, kad genas, koduojantis baltymą TAK1, yra itin svarbus tam, jog vėžio ląstelės galėtų išvengti imuninės sistemos atakų.

Vėliau atlikti bandymai su pelėmis, kurių imuninė sistema veikia normaliai, patvirtino TAK1 baltymo reikšmę vėžiui. Pelėms, kurių navikuose šio baltymo nebuvo, augliai didėjo lėčiau, o pačios pelės, vidutiniškai, gyveno ilgiau.

Australijos ir Airijos mokslininkų komanda mano, kad šie rezultatai gali padėti kuriant naujus gydymo metodus. Teoriškai būsimieji vaistai galėtų tiesiogiai slopinti TAK1 gamybą ir taip „perjungti“ šį molekulinį jungiklį.

„Yra žinoma, kad TAK1 skatina vėžio ląstelių išgyvenimą ir blokuoja jų žūtį, – aiškina vėžio ląstelių biologė Anne Huber iš Olivia Newton-John vėžio tyrimų instituto (ONJCRI) Australijoje. – Tačiau iki šiol nežinojome, kad vėžio ląstelės šią taktiką naudoja tam, jog išvengtų imuninės sistemos sukeltos mirties.“

Huber su kolegomis detaliau ištyrė mechanizmus, slypinčius už TAK1 poveikio. Paaiškėjo, kad šis baltymas saugo vėžio ląsteles nuo CD8⁺ T limfocitų veiklos. Tai imuninės ląstelės, kurios pašalina pažeistas ląsteles ir sunaikina pavojingus įsibrovėlius, įskaitant ir vėžio ląsteles.

Viena iš priežasčių, kodėl CD8⁺ T ląstelės yra tokios veiksmingos, yra jų gebėjimas išskirti citokinus – cheminius signalus, padedančius nukreipti ir sustiprinti imuninį atsaką. Kai TAK1 baltymo nėra, šie citokinai lengviau pasiekia savo taikinius ir tampa veiksmingesni prieš naviką.

Išsamus šio proceso supratimas gali padėti mokslininkams geriau juo pasinaudoti kuriant naujus vėžio gydymo metodus. Pašalinus TAK1, vėžio ląstelės netenka vieno svarbiausių savo „apsaugos skydų“.

Reikėtų pabrėžti, kad šiame tyrime buvo tiriamos laboratorijoje auginamos vėžio ląstelės ir navikai pelių modeliuose. Yra pagrindo manyti, kad rezultatai bus pritaikomi ir žmonėms, tačiau tai dar reikia patvirtinti klinikiniais tyrimais ir išplėsti į platesnį vėžio tipų spektrą (dabartinis darbas daugiausia buvo orientuotas į melanomą).

Vis dėlto gauti rezultatai nuteikia optimistiškai. Vienas iš imunoterapijos privalumų yra tas, kad gydymas labiau remiasi paties organizmo gynybinėmis sistemomis, o ne vien chemoterapiniais vaistais ar radioterapija.

Kuriant naujus vėžio gydymo metodus, pacientų saugumas visada yra itin svarbus. Nors teoriškai ateityje galėtų būti įmanoma saugiai sustabdyti TAK1 gamybą, mokslininkai privalės kruopščiai įvertinti galimus neigiamus padarinius likusiam organizmui ir juos pasverti prieš galimą naudą.

„Blokuojant TAK1 būtų galima sustiprinti jau taikomų imunoterapijų veiksmingumą, nes taip navikai netektų šios apsaugos, – sako medicinos biologas Tirta Djajawi iš ONJCRI. – TAK1 veikia tarsi amortizatorius, leidžiantis vėžio ląstelėms atlaikyti stipriausius imuninės sistemos smūgius. Pašalinus jį, navikas tiesiog subyra nuo imuninės atakos jėgos.“