Milijonus pražudanti priklausomybių krizė: pavojingiausių medžiagų sąrašas gali nustebinti

Šiandienos priklausomybių problema seniai peržengė klasikinių „gatvės narkotikų“ ribas. JAV ir kitose šalyse labiausiai žaloja ne tik heroinas ar fentanilis, bet ir legaliai parduodamas alkoholis, nikotinas bei gydytojų išrašomi raminamieji ir skausmą malšinantys vaistai.

Priklausomybės kaina – milijonai mirčių, žlugusios šeimos ir ištisi nusikalstamumo bei skurdo pakirsti rajonai.

Alkoholis ir raminamieji

Alkoholis išlieka vienu labiausiai paplitusių ir kartu pavojingiausių narkotikų. JAV kasmet su juo siejama apie 178 000 mirčių, o pasauliniu mastu alkoholis prisideda prie daugiau kaip 3 milijonų mirčių per metus, tai yra apie 5,3 proc. visų mirčių.

Nedidelės dozės trumpam mažina įtampą ir socialinius barjerus, tačiau ilgalaikis vartojimas keičia centrinės nervų sistemos veiklą. Staiga nutraukus girtavimą gali prasidėti sunki abstinencija – nuo drebulio ir nemigos iki haliucinacijų bei gyvybei pavojingų delirium tremens.

Panašiai veikia ir benzodiazepinai – gydytojų skiriami raminamieji ir migdomieji. JAV juos vartoja apie 30,6 milijono suaugusiųjų, dalis – piktnaudžiauja. Staigus nutraukimas gali sukelti traukulius, psichozes, kraštutinę paniką, todėl šie vaistai turi būti mažinami labai lėtai ir prižiūrint medikams.

Nikotinas ir stimuliantai

Apie 1,3 milijardo žmonių pasaulyje rūko, kasmet dėl tabako vartojimo anksčiau laiko miršta apie 8 milijonai. Nikotinas padidina dopamino kiekį smegenyse ir sukuria stiprų potraukį, todėl mesti rūkyti itin sunku, nors dauguma rūkančiųjų supranta riziką.

Stimuliantai, tokie kaip kokainas ar amfetaminai, sukelia dopamino ir noradrenalino „bangą“, suteikia energijos ir euforiją. Europoje ir Australijoje kokaino vartojimas auga, o dideli kiekiai šios medžiagos sulaikomi uostuose. Nors abstinencija paprastai nėra mirtina, psichologinis potraukis gali būti toks stiprus, kad žmonės išleidžia milžiniškas sumas ir griauna gyvenimus.

Opioidai ir „zombių“ kvartalai

Heroinas ir kiti opioidai ypač pavojingi dėl euforijos, skausmo nuslopinimo ir greitai atsirandančios tolerancijos. JAV nuo 1968 iki 2020 metų nuo perdozavimo mirė daugiau kaip 1 100 000 žmonių, dauguma atvejų susiję būtent su opioidais.

Situaciją dar labiau pablogino sintetiniai opioidai. Fentanilis, apie 50 kartų stipresnis už heroiną, JAV kasmet nusineša dešimtis tūkstančių gyvybių. Jis dažnai randamas maišytas su kokainu, metamfetaminu ar net klastotomis receptinių vaistų tabletėmis.

Pastaraisiais metais JAV gatvėse išplito ir veterinarinis raminamasis ksilazinas, vadinamas „tranq“. Maišomas su fentaniliu, jis sukelia gilų sedavimą, nekrozinius odos pažeidimus ir padidina mirties riziką, o įprasti antidotai, tokie kaip naloksonas, čia beveik neveikia.

Didelę dalį opioidų krizės nulėmė agresyvios farmacijos kompanijų kampanijos, kai stiprūs skausmą malšinantys vaistai buvo pristatomi kaip beveik nesukeliantys priklausomybės. Kai receptai buvo apriboti, dalis pacientų atsidūrė juodojoje rinkoje ir perėjo prie heroino ar fentanilio.

Ekspertai pabrėžia, kad be griežtesnės vaistų skyrimo kontrolės, žalos mažinimo programų ir lengvai prieinamo gydymo priklausomybėmis ši „bangų“ krizė – nuo receptinių opioidų iki fentanilio ir „tranq“ – tik gilės.