Kuras brangsta, bet valdžia ruošia atsaką: pelnas iš krizės bus apmokestintas visoje Europoje
Europos Komisijos ekonomikos komisaras Valdis Dombrovskis ketvirtadienį pareiškė pritariantis tam, kad Europos Sąjungos valstybės, siekdamos sušvelninti energetikos krizės padarinius, galėtų įvesti netikėtai gauto pelno mokestį energetikos įmonėms, kurios uždirba iš smarkiai išaugusių kuro kainų.
„Nėra nieko, kas trukdytų valstybėms narėms tai taikyti“, – Europos Parlamente Briuselyje vykusiame posėdyje europarlamentarams sakė V. Dombrovskis. Pasak jo, taip pat svarstoma, ar įmanoma sukurti labiau koordinuotą požiūrį visos ES mastu: „Žiūrime, ar galime parengti tam tikrą labiau suderintą sprendimą Europos lygmeniu. Šiuo metu tai vertinama.“
Šie pareiškimai nuskambėjo po to, kai Austrija, Vokietija, Italija, Portugalija ir Ispanija kreipėsi į Europos Komisiją ragindamos užtikrinti, kad netikėtai išaugęs pelnas, susijęs su Artimųjų Rytų krize, būtų paskirstomas teisingai.
ES gyventojai ir verslas jau patiria didesnių kainų spaudimą, nes po Irano veiksmų, iš esmės apribojusių Hormūzo sąsiaurio pralaidumą, smarkiai šoktelėjo kuro kainos. Per šį sąsiaurį laivai gabena apie 20 proc. pasaulio naftos ir dujų tiekimo.
Tai nebūtų pirmas kartas, kai ES sostinės siekia pasinaudoti energetikos bendrovių pelnu, norėdamos sumažinti ekonominį smūgį. 2022 m., Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą ir šoktelėjus energijos kainoms, ES jau buvo įvedusi laikiną netikėtai gauto pelno mokestį.
Europos Komisija taip pat rengia priemonių paketą, skirtą padėti valstybėms susidoroti su krize. Tarp numatomų iniciatyvų – sprendimai, kuriais siekiama, kad elektra būtų apmokestinama mažiau nei iškastinis kuras, taip pat ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos pakeitimai, kad anglies dioksido kainos nekiltų pernelyg sparčiai.
V. Dombrovskis atmetė radikalesnius siūlymus, pavyzdžiui, laikinai sustabdyti ES fiskalines taisykles pasitelkiant vadinamąją bendrąją nukrypimo išlygą. Ši priemonė buvo taikoma per pandemiją, kad vyriausybės galėtų didinti išlaidas, tačiau tuo metu Europa patyrė didžiausią recesiją nuo Antrojo pasaulinio karo.
„Sąlyga aktyvuoti bendrąją nukrypimo išlygą – reikšmingas ekonomikos nuosmukis euro zonoje ar Europos Sąjungoje“, – aiškino Latvijos atstovas. „Šiuo metu tokio scenarijaus neturime.“
Tokia žinia nuvylė Italiją. Šalies ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ketvirtadienio rytą Italijos parlamente teigė, kad jei krizė paaštrėtų, ES fiskalinių taisyklių sustabdymas neturėtų būti laikomas tabu. V. Dombrovskis pabrėžė, kad Europos Komisija stebės ekonomikos raidą, kuri dar gali pablogėti dėl trapių paliaubų tarp JAV ir Irano.
Karas ir jo poveikis ES bus vienas svarbiausių Europos Komisijos kitos ekonominės prognozės akcentų, kurią planuojama skelbti gegužę. V. Dombrovskis ne kartą perspėjo, kad ES ekonomikos augimo prognozė šiems ir kitiems metams gali būti sumažinta iki 0,6 procentinio punkto.
„Karas Artimuosiuose Rytuose sukėlė vieną didžiausių tiekimo grandinių sutrikimų pasaulinės energetikos rinkos istorijoje“, – sakė jis.
Komisaras taip pat atkreipė dėmesį, kad šįkart ES šalių viešieji finansai patiria didesnį spaudimą nei ankstesnių krizių metu, todėl bet kokie energijos mokesčių mažinimai turėtų būti laikini, kad ateities biudžetams nepritrūktų pajamų.
„Labai svarbu prisiminti, kad mūsų manevro galimybės dabar yra labiau ribotos nei prieš ankstesnius sukrėtimus, atsižvelgiant į didesnį deficitą ir skolą, aukštesnes palūkanų normas bei skubų papildomų išlaidų gynybai poreikį“, – teigė V. Dombrovskis.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas savo ruožtu pabrėžė, kad geriausias scenarijus būtų kuo greitesnė karo pabaiga.
Europos lyderiai, dar prisimenantys 2022 m. energetikos krizės pasekmes, jau ruošiasi galimam naujam ekonominiam smūgiui.
