Kondensatas rūsyje varo iš proto? Viena pigi gudrybė padės pamiršti drėgmę amžiams
Kondensatas rūsyje ar rūsyje įrengtame sandėliuke daugeliui šeimininkų tampa nemalonia staigmena. Ant grindų nuolat susidarančios balos ir ant metalinių vamzdžių kabančios „ašaros“ dažniausiai nurašomos prastai ventiliacijai arba arti esančiam gruntiniam vandeniui, tačiau neretai priežastis būna kur kas paprastesnė.
Problema atsiranda tada, kai šaltas vamzdis eina per šiltą ir drėgną patalpos orą. Tokiu atveju ant metalo paviršiaus neišvengiamai susidaro rasa, kuri ilgainiui virsta korozija, o drėgmė skatina pelėsio atsiradimą ant sienų.
Užuot įsirengus sudėtingas oro sausinimo sistemas ar nuolat šluosčius paviršius, dažnai pakanka vieno sprendimo: apšiltinti vamzdžius putų polistireno arba putų polietileno izoliacija. Toks paprastas apvalkalas veikia kaip barjeras, neleidžiantis šiltam patalpos orui liestis su šaltu metalu, todėl drėgmės susidarymo procesas sustabdomas.
Vamzdis viduje ir toliau išlieka šaltas, tačiau išorinis izoliacijos sluoksnis įgauna artimą rūsio oro temperatūrai. Kai nebelieka ryškaus temperatūrų kontrasto, nelieka ir lašų. Sausas vamzdis nerūdija, o vieną kartą skyrus kelias valandas izoliacijos montavimui, galima ilgam pamiršti poreikį dažyti komunikacijas ar kovoti su korozija.
Prieš dengiant vamzdį, jį būtina nušluostyti iki sausumo. Jei jau matyti rūdys, jas vertėtų nuvalyti metaliniu šepečiu. Tuomet reikia pasirinkti tinkamo skersmens izoliaciją – ji turi tvirtai priglusti prie vamzdžio. Užmaunant apvalkalą svarbiausias etapas yra sandarinimas: izoliacijos pjūvį ir sujungimus tarp atskirų dalių reikia kruopščiai užklijuoti armuota lipnia juosta arba specialiais klijais. Oras neturi patekti po „šuba“, nes kitu atveju viduje vėl ims kauptis drėgmė.
