Kodėl vis daugiau žmonių suserga diabetu? Gydytojai sako, kad viskas prasideda gerokai anksčiau

Insulino rezistencija ir priešdiabetas tampa viena didžiausių šiuolaikinės visuomenės tyliai plintančių sveikatos problemų. Manoma, kad Vakarų šalyse priešdiabetą turi apie 40 proc. suaugusiųjų, tačiau dauguma to net nežino, nes jaučiasi pakankamai gerai.

Medikai įspėja: kai galiausiai nustatoma diagnozė, žala organizmui dažnai jau būna kaupiama daugelį metų.

Kas vyksta organizme?

Kiekvieną kartą pavalgę pakeliame gliukozės kiekį kraujyje, o jį sumažinti padeda hormonas insulinas. Jis tarsi raktas, atrakina ląsteles ir leidžia gliukozei patekti į vidų.

Tačiau nuolat valgant daug perdirbtų gaminių, rafinuotų angliavandenių ir cukraus, ląstelės ima nebereaguoti į insuliną. Organizmas priverstas gaminti jo vis daugiau, kol kasa galiausiai nebespėja, o gliukozė kraujyje nuolat išlieka padidėjusi.

Būtent tada nustatomas priešdiabetas ar 2 tipo diabetas, tačiau kraujagyslių, inkstų, akių, nervų ir smegenų pažeidimai prasideda gerokai anksčiau.

Ne tik „šiek tiek padidėję cukrūs“

Padidėjęs gliukozės ir insulino lygis skatina uždegimus bei oksidacinį stresą, standina ir siaurina arterijas. Dėl to daug kartų išauga širdies infarkto ir insulto rizika.

Inkstai, priversti filtruoti per didelį gliukozės kiekį, ilgainiui silpsta, didėja inkstų nepakankamumo pavojus. Pažeidžiami ir smulkūs akių kapiliarai, todėl nediagnozuotas priešdiabetas vėliau gali baigtis regėjimo sutrikimais ir net aklumu.

Nervų pažeidimas sukelia neuropatiją, rankų ir kojų jutimo sutrikimus, o smegenų pažeidimai siejami su didesne demencijos rizika.

Vakarietiškas gyvenimo būdas

Per kelis dešimtmečius mūsų kasdienybė kardinaliai pasikeitė: judame mažiau nei bet kada anksčiau, o maisto pramonėje dominuoja pigūs, ultraperdirbti produktai.

Pigiausi gaminiai dažnai yra perdirbti, turintys daug rafinuotų angliavandenių, cukraus ir riebalų. Jie sukelia greitus gliukozės šuolius, bet nesuteikia ilgalaus sotumo, todėl skatina nuolat užkandžiauti.

Tuo pat metu dauguma darbų tapo sėdimi, technologijos leido beveik viską atlikti neišeinant iš namų. Organizmas gyvena nuolatinio persivalgymo ir judėjimo stokos sąlygomis, kurioms nebuvo pritaikytas evoliuciškai.

Ką galime keisti šiandien?

Gera žinia ta, kad insulino rezistencija dažnai yra grįžtama. Pagrindiniai pokyčiai – mityba ir judėjimas. Ekspertai rekomenduoja didžiąją lėkštės dalį skirti daržovėms, rinktis pakankamą baltymų ir sveikųjų riebalų kiekį, o rafinuotus angliavandenius ir užkandžius kiek įmanoma riboti.

Lygiai taip pat svarbus kasdienis judėjimas: trumpi 10–15 minučių pasivaikščiojimai po valgio padeda raumenims panaudoti gliukozę kaip kurą ir mažina insulino poreikį. Net jei išlieka viena treniruotė per dieną, būtina vengti ilgo sėdėjimo be pertraukų.

Maži, bet nuoseklūs pokyčiai – sotūs pusryčiai be cukraus, mažiau užkandžių, daugiau žingsnių per dieną – per kelerius metus gali reikšmingai sumažinti priešdiabeto riziką ir padėti išsaugoti gerą savijautą vyresniame amžiuje.