Negalite pakęsti tam tikro maisto? Mokslininkai sako, kad smegenis galima „perprogramuoti“

 Dauguma žmonių turi bent vieną maistą, kurio negali pakęsti – nuo virtų brokolių iki konservuotos žuvies ar krevečių. Tačiau neuromokslininkai vis dažniau teigia, kad nemaža dalis mūsų antipatijų maistui yra išmoktos ir bent iš dalies gali būti pakeistos.

Ekspertai pabrėžia, jog svarbiausia – ne pats produktas, o tai, ką apie jį galvojame, kokias emocijas ir prisiminimus jis sukelia, ir kokia buvo pirmoji patirtis jį ragaujant.

Kaip smegenys kuria skonį?

Skonio ir kvapo signalus smegenys apdoroja sudėtingame tinkle, kuriame dalyvauja insulų žievė, orbitofrontalinė žievė ir migdoliniai kūnai. Pastarieji ypač svarbūs formuojantis stiprioms antipatijoms.

Jei žmogus po konkretaus maisto ragavimo pasijunta blogai, migdoliniai kūnai susieja tą skonį ar kvapą su bloga savijauta. Vėliau pakanka vien kvapo, kad kiltų pasibjaurėjimas ir noras vengti produkto.

Moksliniai tyrimai rodo, kad maisto pomėgius veikia ir genetika. Pavyzdžiui, dalis žmonių koriandrą jaučia kaip muilo skonį, nes skirtingai veikia kvapo receptoriai. Vis dėlto net ir esant genetiniam polinkiui, patirtis ir mokymasis išlieka labai svarbūs.

Nuo gimimo iki vaikystės

Skonio formavimasis prasideda dar vaisiui esant gimdoje – jis per vaisiaus vandenis susiduria su motinos valgomų produktų skoniais. Vėliau kūdikis natūraliai linksta į saldžius skonius, nes motinos pienas ir mišiniai yra saldoki.

Dietologai pataria jau primaitinant kūdikius sąmoningai siūlyti ir kartesnių daržovių, kad jų skonis neatrodytų toks svetimas. Labai svarbus ir tėvų elgesys – jei mama ar tėtis demonstruoja pasišlykštėjimą tam tikru maistu, vaikas tai greitai perima.

Trys keliai į naują skonį

Neuromokslininkai išskiria tris pagrindines strategijas, kurios gali padėti prisijaukinti nemėgstamą maistą. Pirmoji – vadinamosios aukštyn nukreiptos, arba „top-down“, įtakos. Tai kontekstas, pavadinimas, patiekimo būdas.

Tas pats kvapas, vadinamas „prakaito“ ar „brangaus sūrio“ aromatu, bus vertinamas visiškai skirtingai. Gražus pateikimas, patrauklus pavadinimas, maloni aplinka ir draugija gali sumažinti atmetimo reakciją.

Antroji strategija – pačios juslinės savybės. Nemėgstamą produktą galima „maskuoti“ mėgstamu padažu, pavyzdžiui, kečupu ar česnakiniu sviestu, o vėliau šio padažo po truputį mažinti. Taip smegenys pripranta prie skonio nepatiriant stipraus pasibjaurėjimo.

Trečioji kryptis – mokymasis per alkį ir sotumą. Jei naują maistą ragaujame būdami labai alkani, organizmas gautas kalorijas susieja su tuo skoniu ir kvapu. Per laiką tai gali ne tik didinti potraukį, bet ir realiai didinti malonumą jį valgant.

Kai nemėgstamas maistas tampa baime

Specialistai pabrėžia, kad svarbu atskirti paprastą nenorą nuo baimės. Jei žmogus kadaise apsinuodijo konkrečiu produktu, gali susiformuoti stipri baimės reakcija.

Tada padeda labai maži žingsniai: pirmiausia uostyti, tik paliesti lūpomis, vėliau – liežuviu, turėti servetėlę, kad visada būtų galima nepastebimai išspjauti. Svarbus ir pasitikėjimas žmogumi, kuris gamina – bandymai „įslaptinti“ nemėgstamą produktą dažniausiai tik sustiprina nepasitikėjimą ir atmetimą.

Mokslas rodo, kad absoliučiai visų antipatijų įveikti nepavyks, tačiau dalį jų – ypač susiformavusių be traumuojančios patirties – įmanoma sušvelninti. Tam reikia laiko, saugios aplinkos ir neskubant kartojamų mažų bandymų.