Kilogramai žudo ne visus vienodai: atskleidė, kokiame amžiuje didelis svoris yra pats pavojingiausias

Naujas didelės apimties tyrimas rodo, kad sveikatai svarbu ne vien tai, ar žmogus priauga svorio, bet ir kada tai įvyksta. Didžiausia ilgalaikė rizika siejama su nutukimu, kuris išsivysto ankstyvoje pilnametystėje.

Švedijos Lundo universiteto komanda išanalizavo daugiau nei 600 000 žmonių duomenis ir stebėjo kūno svorio pokyčius laikui bėgant. Į imtį pateko tik tie asmenys, kurių svoris buvo fiksuotas mažiausiai tris kartus laikotarpiu nuo 17 iki 60 metų.

Ankstyvas nutukimas siejamas su didesne mirties rizika

Tyrime nutukimo pradžia laikyta pirmoji fiksuota kūno masės indekso reikšmė, pasiekusi 30 ar daugiau. Lyginant su žmonėmis, kurie iki 60 metų nutukimo nepatyrė, tie, kuriems nutukimas išsivystė 17–29 metų laikotarpiu, turėjo apie 70 proc. didesnę visų priežasčių mirtingumo riziką per stebėjimo laikotarpį.

Autoriai pabrėžia, kad tai nėra įrodymas, jog būtent ankstyvas svorio augimas tiesiogiai sukėlė mirtis, nes stebėjimo tyrimai ne visada leidžia nustatyti priežastinį ryšį. Vis dėlto nutukimas seniai siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių ligų, kai kurių vėžio formų ir 2 tipo diabeto rizika.

„Nuosekliausia išvada tokia, kad svorio augimas jaunesniame amžiuje siejamas su didesne ankstyvos mirties rizika vėliau gyvenime, palyginti su žmonėmis, kurie priauga mažiau svorio“, – sakė Lundo universiteto epidemiologė Tanja Stocks.

Kodėl svarbi trukmė, o ne tik kilogramai

Tyrėjai kelia hipotezę, kad reikšmę gali turėti pats nutukimo laikotarpio ilgis: kuo daugiau metų organizmas gyvena su perteklinio riebalinio audinio sukeliamu biologiniu stresu, tuo didesnė kumuliacinė žala. Darbe akcentuojami procesai, siejami su ilgalaikiu uždegimu, atsparumu insulinui ir padidėjusiu kraujo krešumu.

Analizėje didžiausia mirčių dalis, susijusi su ankstyvu svorio augimu, teko širdies ir kraujagyslių ligoms, įskaitant infarktą ir insultą. Taip pat fiksuotos sąsajos su mirtimis nuo 2 tipo diabeto ir kai kurių vėžio formų, nors daliai priežasčių statistiškai reikšmingo ryšio nustatyti nepavyko.

„Didesnis visų priežasčių ir širdies bei kraujagyslių ligų mirtingumas, siejamas su ankstyvu svorio augimu ir nutukimo pradžia, rodo, kad esminis veiksnys gali būti nutukimo trukmė, o ne svorio augimas vėlyvoje pilnametystėje“, – teigiama publikacijoje.

Skirtumai tarp vyrų ir moterų bei tyrimo ribotumai

Tyrime aptarti ir lyčių skirtumai. Moterims padidėjusi ankstyvos mirties nuo vėžio rizika, siejama su nutukimu, buvo panaši nepriklausomai nuo to, kada tiksliai įvyko svorio augimas, todėl autoriai svarsto, ar čia didesnį vaidmenį gali turėti hormoniniai pokyčiai, susiję su menopauze.

„Gali būti, kad hormoniniai pokyčiai veikia svorį, o svoris tik atspindi tai, kas vyksta organizme“, – sakė Lundo universiteto epidemiologė Huyen Le.

Tyrėjai taip pat nurodo ribotumus: analizėje nebuvo detaliai įvertinti mitybos ir fizinio aktyvumo įpročiai, kurie gali reikšmingai veikti sveikatos baigtis. Be to, nors kūno masės indeksas plačiai naudojamas, pastaraisiais metais vis dažniau pabrėžiama, kad vien jo nepakanka, nes svarbi ir riebalų pasiskirstymo, ir raumenų masės informacija.

Praktinę tyrimo išvadą autoriai formuluoja aiškiai: visuomenės sveikatos požiūriu nutukimo prevencija turėtų prasidėti kuo anksčiau, dar prieš susiformuojant ilgalaikei antsvorio ir nutukimo trajektorijai. Tai ypač aktualu jaunų suaugusiųjų amžiuje, kai gyvenimo būdo pokyčiai, studijos, darbo pradžia ir sėslumas dažnai tampa lūžio tašku.

Norėdami suprantamai iliustruoti rizikos skirtumą, mokslininkai pateikė pavyzdį: jei per stebėjimo laikotarpį mirtų 10 iš 1 000 žmonių, kurie ankstyvame amžiuje nutukimo nepatyrė, ankstyvo nutukimo grupėje mirtų apie 17 iš 1 000. Vis dėlto autoriai pabrėžia, kad tikslius skaičius gali veikti į analizę įtraukti veiksniai ir duomenų tikslumas, todėl svarbiausia yra pati tendencija.