Vaikų nutukimas tampa didesne grėsme už badą: iki 2040 m. nutukusių vaikų bus 228 mln.
Vaikų nutukimas pasaulyje sparčiai auga ir, kaip prognozuojama, iki 2040 metų pasieks 228 mln. atvejų. Tai būtų pirmas kartas istorijoje, kai antsvorį ar nutukimą turinčių 5–19 metų vaikų ir paauglių skaičius pranoktų per mažo svorio vaikų skaičių, teigiama naujausioje „World Obesity Atlas 2026“ ataskaitoje.
Ataskaitą paskelbusi „World Obesity Federation“ nurodo, kad daugiau nei 180 šalių fiksuoja didėjančius vaikų antsvorio ir nutukimo rodiklius. Didžiausias augimo tempas stebimas žemų ir vidutinių pajamų valstybėse, kuriose gyvena didžioji dalis pasaulio vaikų.
Skaičiuojama, kad 2025 metais nutukimu visame pasaulyje gyveno apie 177 mln. 5–19 metų vaikų ir paauglių. Iki 2040-ųjų šis skaičius, prognozuojama, išaugs iki 228 mln. Tai reikštų didėjimą nuo 8,7 proc. iki 11,9 proc. visų pasaulio vaikų ir paauglių.
„Be skubių veiksmų didėjantys nutukimo rodikliai vis labiau apsunkins sveikatos sistemas, bendruomenes ir ateities kartas“, – ataskaitoje rašė „World Obesity Federation“ atstovai Simónas Barquera ir Johanna Ralston.
Autoriai pabrėžia, kad ypač neramina augimo sparta. Ataskaitoje teigiama, jog vaikų nutukimas vis labiau tampa ne tik visuomenės sveikatos problema, bet ir socialinio bei ekonominio vystymosi iššūkiu, turinčiu ilgalaikių pasekmių sveikatos sistemoms, produktyvumui ir lygybei.
Prognozuojama, kad lūžis, kai nutukusių 5–19 metų vaikų skaičius viršys per mažo svorio vaikų skaičių, įvyks dar iki 2027 metų. Anot autorių, tai rodo reikšmingą globalių netinkamos mitybos tendencijų pokytį, todėl ir pasaulinės priemonės turėtų keistis atitinkamai.
Kur nutukimo rodikliai didžiausi?
Ataskaitoje akcentuojama, kad politikos sprendimai turės atspindėti ir geografinius nutukimo paplitimo pokyčius. Pasak autorių, jau nebėra taip, kad didžiausi rodikliai būdingi tik aukštų pajamų šalims – jie vis sparčiau auga ir aukštesnių vidutinių pajamų valstybėse.
Didžiausias paplitimas, kaip prognozuojama, ir toliau bus fiksuojamas Amerikoje, Rytų Viduržemio jūros regione ir Vakarų Ramiojo vandenyno regione.
Europoje 2025 metais nutukimu gyveno apie 14 mln. vaikų. Prognozuojama, kad iki 2040 metų šis skaičius sumažės iki 13 mln.
Kodėl vaikų nutukimas auga?
Ataskaitoje nurodoma, kad antsvorio riziką vaikystėje didina keli gerai žinomi veiksniai: motinos sveikata ir įpročiai, ankstyvoji mityba, taip pat nepakankamas fizinis aktyvumas.
Vis dėlto autoriai pažymi, kad dalis priežasčių nėra tinkamai ir nuosekliai matuojamos bei stebimos, todėl tampa sudėtinga vertinti pažangą pasauliniu mastu.
Prie svarbiausių veiksnių priskiriamas motinos antsvoris ir nutukimas, diabetas, rūkymas, nepakankamas žindymas pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, mokyklinio maitinimo kokybė ir žemas fizinio aktyvumo lygis.
„Nors daugelis vyriausybių pradėjo įgyvendinti prevencijos strategijas, pažanga nespėja paskui augimą“, – teigiama ataskaitoje.
Kokios vaikų nutukimo pasekmės?
Antsvoris ir nutukimas vaikystėje ne tik didina lėtinių ligų riziką vėlesniame amžiuje, bet ir kelia pavojų ankstyvaisiais metais, kai ypač svarbus sveikas vystymasis.
Vaikų nutukimas laikomas reikšmingu suaugusiųjų nutukimo ir kitų lėtinių ligų – pavyzdžiui, širdies ligų ar vėžio – rizikos veiksniu. Tačiau kai kurie šių ligų požymiai gali pasireikšti jau vaikystėje.
Ataskaitoje prognozuojama, kad iki 2040 metų bent 120 mln. mokyklinio amžiaus vaikų gali turėti ankstyvų lėtinių ligų požymių, susijusių su per dideliu kūno masės indeksu. Tarp galimų rodiklių minimi kepenų veiklos sutrikimai, padidėję trigliceridai, hiperglikemija ir hipertenzija.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, vaikų ir paauglių nutukimas siejamas ir su neigiamomis psichosocialinėmis pasekmėmis – tai gali paveikti mokymosi rezultatus ir gyvenimo kokybę, o situaciją neretai apsunkina stigma, diskriminacija ir patyčios.
Koks kelias į priekį?
Ataskaitoje pabrėžiama, kad vien prevencinių priemonių nepakaks. „World Obesity Federation“ ragina stiprinti sveikatos, maisto, mokyklų ir urbanistinės aplinkos politiką, taip pat užtikrinti teisingą prieigą prie gydymo ir visiems vaikams prieinamo, maistingo maisto.
Taip pat primenama, kad Pasaulio sveikatos organizacijos valstybės narės yra nusistačiusios pasaulinius mitybos tikslus 2025–2030 metams. Remiantis 2012 metų atskaitos tašku, siekiama per ateinančius penkerius metus sumažinti antsvorio paplitimą 5 proc. ir padidinti kūdikių, kurie pirmuosius šešis gyvenimo mėnesius žindomi išimtinai, dalį iki 60 proc.
Prie kitų tikslų priskiriama siekis 40 proc. sumažinti jaunesnių nei penkerių metų vaikų, kuriems nustatytas augimo atsilikimas, skaičių, o 50 proc. – mažakraujystės paplitimą vaisingo amžiaus moterų grupėje.
