Pradinis puslapis » Naujienos » Sveikata » Kepenų fibrozė gali slapstytis metų metus: kas turėtų patikrinti savo sveikatą?

Kepenų fibrozė gali slapstytis metų metus: kas turėtų patikrinti savo sveikatą?

Crop unrecognizable female touching belly while having acute pain in stomach sitting on couch

Kepenų fibrozė – tai procesas, kai dėl ilgalaikio pažeidimo kepenyse ima kauptis randinis, jungiamasis audinys. Iš pradžių organizmas taip bando „užlopyti“ žalą, tačiau užsitęsus uždegimui randėjimas ima keisti kepenų struktūrą ir silpnina jų funkciją.

Svarbu tai, kad fibrozė nėra atskira liga – dažniausiai tai pasekmė, rodanti, jog kepenis ilgą laiką veikė žalingas veiksnys. Ankstyvose stadijose pokyčiai dar gali būti pristabdomi, o kai kuriais atvejais – iš dalies ir grįžtami, jei pašalinama priežastis.

Kas dažniausiai sukelia kepenų fibrozę?

Viena pagrindinių priežasčių – ilgalaikis alkoholio vartojimas, kuris toksiškai veikia kepenų ląsteles ir palaiko lėtinį uždegimą. Laikui bėgant tai gali vesti į pažengusią fibrozę ir cirozę, net jei žmogus ilgai nejaučia ryškių simptomų.

Vis dažniau fibrozė siejama ir su nealkoholine suriebėjusių kepenų liga, kurią skatina antsvoris, nutukimas, 2 tipo cukrinis diabetas bei atsparumas insulinui. Ši būklė pastaraisiais metais tampa viena dažniausių lėtinių kepenų ligų priežasčių išsivysčiusiose šalyse.

Dar viena reikšminga grupė – lėtiniai virusiniai hepatitai B ir C. Negydomos infekcijos gali metų metus „tyliai“ žaloti kepenis ir didinti cirozės bei kepenų vėžio riziką, todėl ankstyvas nustatymas ir gydymas turi lemiamą reikšmę.

Fibrozę gali skatinti ir autoimuninės ligos, kai imuninė sistema klaidingai puola kepenų audinį, pavyzdžiui, autoimuninis hepatitas ar pirminis sklerozuojantis tulžies latakų uždegimas. Tokiais atvejais itin svarbi nuolatinė specialisto priežiūra ir gydymo režimo laikymasis.

A person holding their stomach in pain.

Randėjimą gali lemti ir retesni metaboliniai ar genetiniai sutrikimai, susiję su per dideliu medžiagų kaupimu organizme, pavyzdžiui, geležies ar vario apykaitos problemos. Nors šios būklės pasitaiko rečiau, jos gali sukelti sunkius kepenų pažeidimus, jei laiku nediagnozuojamos.

Riziką didina ir kai kurie vaistai bei toksinės medžiagos, ypač jei jie vartojami ilgai arba be gydytojo priežiūros. Medikai pabrėžia, kad savarankiškas didelių dozių nuskausminamųjų, neaiškios kilmės papildų ar anabolinių medžiagų vartojimas gali turėti rimtų pasekmių kepenims.

Kodėl simptomų galima nepastebėti?

Didžiausia problema ta, kad fibrozė ilgą laiką gali nepasireikšti specifiniais požymiais. Žmogus kartais jaučia tik bendrą nuovargį, sumažėjusį darbingumą ar diskomfortą pilvo srityje, todėl pokyčiai neretai nustatomi atsitiktinai.

Pažengus fibrozės procesui, didėja cirozės rizika, o cirozė gali komplikuotis kepenų nepakankamumu ir reikšmingai padidinti kepenų vėžio tikimybę. Dėl šios priežasties ypač svarbu neatidėlioti ištyrimo, jei yra rizikos veiksnių.

Diagnostika ir ką galima padaryti?

Įprastai pradedama nuo kraujo tyrimų, vertinant kepenų fermentus, tačiau normalūs rodikliai ne visada reiškia, kad fibrozės nėra. Vis dažniau taikomi neinvaziniai metodai, pavyzdžiui, kepenų elastografija, kuri leidžia įvertinti kepenų standumą ir netiesiogiai – randėjimo laipsnį.

Kai kuriais atvejais gali būti svarstoma kepenų biopsija, nors ji atliekama rečiau nei anksčiau. Taktika parenkama individualiai, įvertinus riziką, gretutines ligas ir kitų tyrimų rezultatus.

Gydymo esmė – pašalinti kepenų pažeidimo priežastį: atsisakyti alkoholio, kontroliuoti kūno masę ir cukraus apykaitą, gydyti virusinius hepatitus, koreguoti vaistų vartojimą. Vieno universalaus vaisto fibrozės „panaikinimui“ nėra, todėl gydymas orientuotas į ligos priežastį ir kepenų būklės stabilizavimą.

Mityba ir gyvenimo būdas turi didelę reikšmę, ypač esant suriebėjusių kepenų ligai. Tyrimai rodo, kad sumažinus kūno masę maždaug 10 proc. gali pastebimai gerėti kepenų būklė, o vienu geriausiai ištirtų pasirinkimų laikoma Viduržemio jūros dieta, siejama su mažesniu uždegimu ir geresne medžiagų apykaita.

Profilaktikai svarbu reguliariai tikrintis, jei yra antsvoris, diabetas, padidėjęs kraujospūdis ar įprotis vartoti alkoholį. Taip pat reikšminga vakcinacija nuo hepatito B, atsargus elgesys siekiant išvengti hepatito C užsikrėtimo ir atsakingas vaistų bei papildų vartojimas.

Sekite mūsų naujienas patogiau

  • Pridėkite mus kaip mėgstamiausią šaltinį „Google Discover“, kad nepraleistumėte svarbiausių naujienų.
  • Taip pat galite mus nustatyti kaip pageidaujamą šaltinį „Google“ paieškoje.