Kazino Azijoje tapo ne tik pramoga: štai kaip per juos keliauja milžiniški pinigų srautai

Azijos kazino sektorius dažnai vaizduojamas kaip priklausomybės nuo azartinių lošimų problema. Tačiau skaičiai rodo kitą realybę: tai vis labiau tampa neoficiali finansų sistema, per kurią milžiniški pinigų srautai apeina valstybių kontrolę.

Makao, Filipinai, Kambodža ir kitos šalys atsidūrė šios šešėlinės infrastruktūros centre, kur lošimų stalai veikia ne tik kaip pramoga, bet ir kaip kapitalo eksporto kanalas.

Makao: nuo rekordo iki žlugusio modelio

2013 metais Makao kazino pajamos siekė apie 34 mlrd. eurų ir septynis kartus viršijo visą Las Vegaso Stripą. Daugiau kaip 70 proc. žaidėjų atvykdavo iš Kinijos, kur azartiniai lošimai oficialiai draudžiami.

Tuo pat metu Pekinas jau daugiau kaip dvidešimt metų riboja, kiek pinigų gyventojai gali išsivežti – iki maždaug 46 tūkst. eurų per metus žmogui. Nepaisant to, 2015 metais iš šalies per neoficialius kanalus esą išplaukė apie 645 mlrd. eurų.

Šią spragą išnaudojo vadinamieji junketų operatoriai. Jie sudarydavo kredito linijas Makao, o skolą surinkdavo žemyne vietine valiuta. Oficialiai viskas atrodė kaip lošimas, iš tikrųjų – kaip juodoji valiutos keitykla.

Junketų griūtis ir pasekmės

Svarbiausia rinkos žaidėja, bendrovė „Suncity“, valdė apie 40 proc. Makao VIP lošimų segmento. Jos įkūrėjas Alvinas Chau daugiau kaip dešimtmetį veikė pusiau legaliai, kol 2021 metais buvo sulaikytas.

2023 metais teismas jam skyrė 18 metų laisvės atėmimo, o kartu nurodė atlyginti apie 3 mlrd. eurų neteisėtų pajamų. Po serijos bylų junketų skaičius per dešimtmetį sumažėjo nuo 235 iki kelių dešimčių, jiems uždrausta skolinti žaidėjams ir smarkiai apribotos komisijos.

Makao pajamos pandemijos ir griežtos kontrolės laikotarpiu krito apie 80 proc., tačiau 2025 metais vėl pasiekė daugiau kaip 29 mlrd. eurų. Tik dabar jos daugiausia gaunamos iš vadinamojo „premium mass“ segmento – pasiturinčių turistų viešose salėse, o ne iš slaptesnių VIP kambarių.

Pinigai migruoja po regioną

Kai Kinija užsuko kranelį Makao, pinigų srautai persikėlė kitur. Filipinai ilgai skatino nuotolinio lošimo operatorius, aptarnavusius Kinijos klientus, nors 2024 metų lapkritį šiai veiklai oficialiai uždrausta.

Kambodžos pajūrio miestas Sianukvilis tapo dar niūresniu pavyzdžiu. Buvusios kazino patalpos pavirto į milžiniškus sukčiavimo centrus, kuriuose, Jungtinių Tautų vertinimu, dirba dešimtys tūkstančių žmonių, o apyvarta gali siekti iki 17 mlrd. eurų per metus.

Darbuotojai čia dažnai patenka apgaule ir tampa prekybos žmonėmis aukomis, verčiami vykdyti fiktyvias investicijas, kriptovaliutų ir vadinamąsias „pig butchering“ suktybes visame pasaulyje.

Ne lošimai, o kapitalo kontrolė

Šie pavyzdžiai rodo, kad azartiniai lošimai Azijoje daug kur yra tik simptomas. Tikroji priežastis – ribojamas kapitalo judėjimas ir silpnos finansų priežiūros institucijos dalyje regiono.

Kol pinigai negali laisvai cirkuliuoti per legalius kanalus, atsiras tarpininkų, kurie pasiūlys apeiti taisykles. Vienur tai bus Makao VIP kambariai, kitur – nuotoliniai lošimų puslapiai ar nusikalstami sukčiavimo centrai.

Verslui, veikiančiam Azijoje, tai reiškia, kad svarbu ne tik rinka ir klientai, bet ir tai, kaip teisėtai judės pinigai. Nes šešėlinė finansų infrastruktūra niekur nedingsta – ji tik keičia adresą.