Kinija stiprina ryšius su Šiaurės Korėja: pasaulis stebi naują galios žaidimą Azijoje

Kinijos prezidento Si Dzinpingo vizitas į Pchenjaną tapo vienu ryškiausių pastarųjų metų signalų, kad Pekinas nenori prarasti įtakos Šiaurės Korėjai. Ši valstybė išlieka daugiausia izoliuota, spaudžiama Jungtinių Tautų sankcijų, tačiau remiasi Kinija kaip pagrindine politine ir ekonomine atrama.

Ekspertų teigimu, kelionė turi ne tik dvišalį, bet ir platesnį geopolitinį atspalvį – tai bandymas formuoti naują galios balansą Šiaurės Rytų Azijoje ir parodyti, kad be Kinijos sprendimų dėl Korėjos pusiasalio priimti neįmanoma.

Pekino interesai ir ribotos sverto galimybės

Oficialiai Pekinas kalba apie „taiką ir stabilumą“ Korėjos pusiasalyje, tačiau neskuba viešai akcentuoti denuklearizacijos. Ilgus metus Kinija buvo pagrindinė Šiaurės Korėjos prekybos partnerė – pasak analitikų, apie 95 proc. Pchenjano prekybos vyksta būtent su Kinija.

Vis dėlto, anot apžvalgininkų, tai nereiškia, kad Pekinas gali paprastai „užsukti kranelį“ ir priversti Kim Čen Uną atsisakyti branduolinės programos. Šiaurės Korėja siekia būti matoma kaip nepriklausoma branduolinė valstybė ir vengia įvaizdžio, jog yra vien Kinijos klientė.

Branduolinė programa – „negrįžtamas“ kelias

Pastaraisiais metais Pchenjanas aiškiai signalizuoja, kad branduolinio ginklo atsisakyti nesirengia. Šiaurės Korėjos vadovas kalba apie „negrįžtamą“ sprendimą stiprinti branduolines pajėgas ir atmeta bet kokius raginimus nusiginkluoti.

Prieš pat Si Dzinpingo atvykimą Pchenjanas surengė naują raketų bandymų seriją ir gyrėsi dirbtiniu intelektu valdomomis raketomis. Tokie žingsniai rodo, kad Šiaurės Korėja denuklearizacijos derybas laiko uždaromis, o branduolinį arsenalą – savo saugumo garantija.

Jungtinių Valstijų ir Rusijos faktorius

Jungtinės Valstijos ir toliau deklaruoja tikslą – Šiaurės Korėjos denuklearizaciją, tačiau realių proveržių nėra. Analitikai pažymi, kad Vašingtonas nenori pripažinti Šiaurės Korėjos branduolinio statuso, ypač turint omenyje ginčą dėl Irano branduolinės programos.

Tuo pat metu išryškėjo naujas trikampis: Šiaurės Korėja, Kinija ir Rusija. Pchenjanas ir Maskva pastaruoju metu suartėjo – Šiaurės Korėjos ginklai, pasak Vakarų žvalgybų, naudojami kare prieš Ukrainą. Kinija žiūri į tai dvejopai: Rusija atitraukia Pchenjaną nuo visiškos priklausomybės nuo Pekino, bet kartu stiprina frontą prieš JAV įtaką.

Regiono saugumas ir galimos pasekmės

Kinijai nestabili Šiaurės Korėja – tiesioginė rizika. Konflikto ar režimo griūties atveju Kinijai grėstų pabėgėlių srautai ir sunkiai valdoma krizė pasienyje. Todėl Pekinas suinteresuotas, kad Pchenjanas vengtu neprognozuojamų veiksmų, galinčių išprovokuoti karo eskalaciją.

Kita Pekino baimė – branduolinis domino efektas Azijoje. Jei Šiaurės Korėja toliau agresyviai demonstruos jėgą, Japonija ir Pietų Korėja gali rimčiau svarstyti savas branduolines ar bent jau išplėstas karines programas. Tai reikštų naują ginklavimosi spiralę regione ir dar didesnius iššūkius Kinijos saugumo strategijai.

Si Dzinpingo vizitas Pchenjane – bandymas išlaikyti įtaką Šiaurės Korėjai, parodyti Kinijos nepakeičiamumą derybose dėl Korėjos pusiasalio ateities ir kartu suvaldyti branduolinės įtampos augimą. Tačiau kol Pchenjanas branduolinį statusą laiko neliečiama raudonąja linija, bet kokie Pekino ir Vašingtono bandymai iš esmės pakeisti situaciją lieka riboti.