Šiuolaikinis žmogus telefoną paliečia tūkstančius kartų per dieną, o beprasmiškas „scrollinimas“ tapo kone neatsiejama kasdienybės dalimi. Moksliniai tyrimai rodo, kad šis įprotis nėra nekaltas – jis keičia smegenų veiklą, trumpina dėmesio trukmę ir veikia emocinę būseną.
Kas nutinka, jei pabandome telefoną tiesiog padėti į šalį?
Kaip telefonas perprogramuoja smegenis?
Vidutinis žmogus per dieną telefoną pasiima kelias dešimtis kartų, o ekraną paliečia daugiau kaip 2 000 kartų. Kiekvienas pranešimas, „patinka“ ženkliukas ar naujas įrašas socialiniuose tinkluose veikia kaip mažas atlygis smegenims.
Šiuos atlygius apdoroja dopamino sistema – neuroniniai keliai, susiję su malonumu ir motyvacija. Smegenys palaipsniui išmoksta: pasiimi telefoną – gauni malonų stimulą, todėl impulsas tikrinti ekraną stiprėja ir tampa automatiniu.
Tai labai primena evoliuciškai svarbius procesus, kai smegenys mokosi elgesio, užtikrinančio išlikimą, pavyzdžiui, ieškoti maisto. Skirtumas tas, kad telefono atveju smegenys yra nuolat maitinamos mažais, lengvai prieinamais dirgikliais.
Kai atsisakome telefono: nuo nerimo iki palengvėjimo
Pirmosiomis valandomis be telefono dauguma žmonių pagauna save instinktyviai besikėsinančius jį paimti. Jau po kelių valandų gali kilti nerimas, nes įprasto stimulo nebuvimas sukelia streso hormono kortizolio išsiskyrimą.
Po paros dalis žmonių pajunta vadinamąjį FOMO – baimę kažką pražiopsoti. Tyrimai rodo, kad tai siejama su padažnėjusiu širdies plakimu, pakilusiu kraujospūdžiu ir sustiprėjusiu nerimu, nors aiškios grėsmės tarsi ir nėra.
Maždaug po trijų dienų dažnai pasireiškia „fantominiai“ telefono vibracijos ar skambučio pojūčiai, nors prietaisas net nėra šalia. Tai rodo, kaip giliai telefono signalai yra įsirėžę į nervų sistemą.
Ryšiai ir dėmesys: kas pradeda gerėti
Kai telefonas dingsta iš rankų, aplinkiniai ima sulaukti daugiau mūsų dėmesio. Tyrimai rodo, kad žmonės, neblaškantys dėmesio telefonu pokalbio metu, yra vertinami kaip malonesni pašnekovai, o santykių kokybė su artimaisiais gerėja.
Pagerėja ir gebėjimas susikaupti. Eksperimentai su studentais parodė, kad žiniasklaidos pranešimai testo metu gali suprastinti rezultatus maždaug penktadaliu. Nuolatinis peršokimas nuo užduoties prie pranešimų sukuria vadinamąją perjungimo kainą – smegenims reikia laiko vėl „įsivažiuoti“ į darbą.
Po kelių dienų be nuolatinių pranešimų daugeliui žmonių lengviau išlaikyti dėmesį ilgesnį laiką, padidėja darbingumas ir mokymosi efektyvumas.
Ilgalaikiai padariniai kūnui ir psichikai
Tyrimai leidžia manyti, kad intensyvus išmaniųjų telefonų naudojimas gali būti susijęs su prastesniais analitiniais gebėjimais ir dažnesniais depresijos simptomais, ypač tarp paauglių. Nors tiesioginė priežastis nėra galutinai įrodyta, ryšys tarp ilgų valandų prie ekrano ir blogesnės emocinės būklės kartojasi įvairiuose tyrimuose.
Viena ilgalaikė studija parodė, kad sumažinus telefono naudojimą pagerėja miegas. Priežastys diskutuojamos – dalis mokslininkų akcentuoja mėlyną šviesą, kiti – psichologinį sujaudinimą prieš miegą, kai vis dar reaguojame į žinutes ir naujienas.
Nepamirštama ir fizinė sveikata. Ilgas laikas susilenkus virš ekrano siejamas su kaklo, riešų, net rankų nervų pažeidimų rizika ir didesne riešo kanalo sindromo tikimybe. Sumažinus naudojimą, šie simptomai dažnai silpnėja.
Visa tai leidžia daryti išvadą: sąmoningas telefono naudojimo mažinimas gali būti paprasta, bet veiksminga priemonė geresnei psichinei, kognityvinei ir fizinei savijautai pasiekti.
