Kaimynai jas jau deda į lėkštes: šios piktžolės yra vertingesnės už daržoves
Pavasarį parduotuvėse šviežių žalumynų pasirinkimas dažnai nedidelis, tačiau vertingų augalų galima rasti visai šalia namų. Pastaraisiais metais Europoje ryškėja foragingo tendencija, kai žmonės sąmoningai renka laukinius valgomuosius augalus ir įtraukia juos į kasdienę mitybą.
Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad laukiniai augalai tinka maistui tik tada, kai juos atpažįstate be menkiausios abejonės. Taip pat svarbu rinkti tik švariose vietose, atokiau nuo intensyvaus eismo kelių, pramonės zonų ir laukų, kur galėjo būti naudojami pesticidai.
Kiaulpienė ir dilgėlė
Kiaulpienės jauni lapai dažnai lyginami su rukola ar lapiniu bastučiu dėl lengvos kartumos. Rinkti verta pačius jauniausius lapelius, o kartumą galima sumažinti trumpai pamirkius šaltame pasūdytame vandenyje.
Jaunos dilgėlės vertinamos dėl skonio ir maistinės sudėties, jos tinka sriuboms, troškiniams ar žaliems kokteiliams. Kad dilgėlės nebedilgintų, užtenka jas trumpai applikyti verdančiu vandeniu ir iškart perlieti šaltu.
Garšva, notrelė ir žliūgė
Paprastoji garšva yra vienas dažniausių pavasario žalumynų soduose ir pamiškėse, o jauni jos lapai tinka salotoms ar pesto tipo padažams. Svarbiausia neapsirikti, nes skėtinių šeimos augalai turi ir pavojingų „dvynių“, todėl garšvą verta rinkti tik gerai ją pažįstant.
Baltoji notrelė panaši į dilgėlę, tačiau nedilgina, o jos jauni lapai ir žiedai gali būti naudojami arbatoms ar kaip lengvas priedas salotoms. Žliūgė, dar vadinama daržine žliūge, dažnai laikoma piktžole, bet jos švelnūs lapeliai tinka šviežiam maistui ir pasižymi gaiviu, šiek tiek žirnelius primenančiu skoniu.
Svarbiausios saugumo taisyklės
Laukinius augalus rekomenduojama į mitybą įtraukti pamažu, mažomis porcijomis, ypač jei turite alergijų ar vartojate vaistus. Rinkti geriausia jaunas augalo dalis, o prieš valgant visada kruopščiai nuplauti.
„Jei kyla bent mažiausia abejonė dėl augalo rūšies, jo nerinkite ir nevalgykite“, – pabrėžia specialistai.
Praktikoje saugiausia pradėti nuo plačiai atpažįstamų augalų ir rinkti juos tik švariose teritorijose. Taip pavasario žalumynų sezoną galima praplėsti natūraliais, vietiniais produktais, kartu mažinant maisto švaistymą ir atrandant naujus skonius.
