Kaip pomėgis virto sėkme: autoklubas šiandien sutraukia minias žmonių

Kuršėnuose augusio Dovydo Baltrušaičio kelias rodo, kaip profesinis mokymas gali tapti ne tik greitesniu startu darbo rinkoje, bet ir platforma platesnėms iniciatyvoms. Pasirinkęs transporto priemonių remontininko specialybę Šiaulių technologijų mokymo centre, jis šiandien derina darbą su bendruomenės telkimu ir automobilių kultūros sklaida rajone.

Pats Dovydas savo istoriją apibūdina paprastai, kaip nuoseklų pomėgio virtimą profesija. Jį motyvavo aiškus tikslas geriau suprasti techniką ir įgyti praktinių įgūdžių, kurie praverčia tiek darbe, tiek laisvalaikio veiklose.

„Man buvo svarbu išmokti remontuoti automobilius, suprasti, kaip jie veikia. Tai reikalinga ir mano hobiui, ir profesijai“, – sako D. Baltrušaitis.

Pasak jo, sprendimas rinktis profesinį kelią buvo natūralus, nors svarstė ir kitas kryptis. Technikos sritis atrodė artimiausia, o šeimos palaikymas padėjo apsispręsti ir kryptingai siekti pasirinkto tikslo.

„Buvo minčių apie IT inžineriją, bet galiausiai pasirinkau tai, kas traukė labiausiai. Šeima palaikė, niekas neatkalbinėjo“, – prisimena jis.

Iš mokymo centro į darbą

Baigęs mokslus, Dovydas įsidarbino ten pat, kur mokėsi, Šiaulių technologijų mokymo centro autodrome, kartodrome „KART3“. Instruktoriaus darbas jam tapo praktiniu įrodymu, kad profesinis mokymas suteikia apčiuopiamą naudą, konkrečius įgūdžius ir realias įsidarbinimo galimybes.

Kasdienėje veikloje jis rūpinasi kartingų paruošimu, veda instruktažus, konsultuoja trasoje ir padeda lankytojams gerinti važiavimo techniką. Dovydo teigimu, didelė šio darbo dalis yra mokymas, ypač kai į trasą ateina jaunimas ir pradedantieji.

„Darbas labai įdomus. Ateini, pasiruoši kartingus, pravedi instruktažą. Man patinka mokyti kitus, ypač jaunimą. Paaiškinti, kaip saugiai ir greitai įveikti trasą, kaip pagerinti laiką – tai vienas įdomiausių dalykų“, – pasakoja instruktorius.

Jis pabrėžia, kad profesinis mokymas suteikia tvirtą pagrindą, tačiau technikos srityje svarbu nuolat sekti pokyčius ir mokytis toliau. Automobilių technologijos sparčiai kinta, todėl praktika ir nuolatinis žinių gilinimas tampa kasdienybe, o ne vienkartiniu etapu.

Pomėgis, tapęs autoklubu

Susidomėjimas technika Dovydo gyvenime atsirado paauglystėje ir augo kartu su patirtimi. Nuo motorolerių iki automobilių renginių, nuo pirmųjų pažinčių su bendraminčiais iki idėjos, kad automobilistų bendruomenė gali turėti savo erdvę ir Kuršėnuose.

„Manyčiau, viskas prasidėjo nuo 15–16 metų, kai atsirado motoroleriai. Vėliau – automobiliai, renginiai, bendraminčiai. Gavęs vairuotojo pažymėjimą, pradėjau dar labiau į tai gilintis“, – pasakoja jis.

Važinėdamas į renginius kituose miestuose Dovydas vis dažniau galvojo, kad tokios iniciatyvos gali vykti ir jo gimtajame krašte. Taip gimė Kuršėnų autoklubo idėja, kuri pirmiausia rėmėsi draugų ratu ir noru sukurti vietą bendraminčiams.

„Važiuodavome į kitus miestus, į renginius, ir kilo mintis, kodėl to negalėtų būti pas mus. Subūrėme draugus, pradėjome organizuoti. Pirmas renginys nebuvo sėkmingas, bet po metų pertraukos pabandėme dar kartą ir pavyko“, – sako autoklubo įkūrėjas.

Šiandien Kuršėnų autoklubas vienija apie 60 narių, o jų renginiai sutraukia dideles auditorijas. Anot pašnekovo, praėjusiais metais viename renginyje apsilankė apie 1 500 lankytojų, o kai kurie susitikimai pritraukia ir dar daugiau smalsuolių.

Saugus kelias vietoj chuliganizmo

Autoklubo veikla Dovydui svarbi ne tik dėl automobilių, bet ir dėl socialinės prasmės. Jis pastebi, kad daliai jaunuolių technika ir greitis tampa savotiška saviraiškos forma, tačiau be aiškių ribų tai gali virsti rizikingu elgesiu keliuose.

Dovydo tikslas, jo paties žodžiais, yra parodyti kitą kelią, kad lenktyniauti galima saugiai ir atsakingai, ten, kur tam sudarytos sąlygos. Tokia pozicija ypač aktuali mažesniuose miestuose, kur jaunimui dažnai trūksta struktūruotų veiklų ir patrauklių alternatyvų laisvalaikiui.

„Ateina įvairus jaunimas. Taip, pasitaiko ir tokių, kurie linkę į chuliganizmą, bet mūsų tikslas yra parodyti kitą kelią, kad galima lenktyniauti saugiai, atsakingai, tam skirtose vietose“, – akcentuoja jis.

Rajono įvertinimas ir planai Kuršėnuose

Dovydo iniciatyvos sulaukė pripažinimo ir Šiaulių rajono mastu. 2026 metų pradžioje jis įvertintas Šiaulių rajono jaunimo apdovanojimuose, pelnė Metų iniciatyvos apdovanojimą, o Kuršėnų autoklubas pripažintas Metų jaunimo bendruomene.

Pasak jo, svarbiausia motyvacija yra matomas rezultatas, augantis žmonių įsitraukimas ir bendruomenės atsakas. Tai signalas, kad iniciatyva reikalinga, o nuoseklus darbas kuria ilgalaikį poveikį.

„Labiausiai motyvuoja tai, kad matau rezultatą, atvažiuoja žmonės, įsitraukia jaunimas, viskas auga. Tai ir skatina nesustoti“, – sako D. Baltrušaitis.

Nors nemažai jaunų žmonių ateitį sieja su didmiesčiais ar užsieniu, Dovydas savo planus sieja su gimtuoju miestu ir regionu. Jis įsitikinęs, kad profesinę karjerą ir prasmingą veiklą galima kurti ir mažesnėje bendruomenėje, ypač kai yra aiški kryptis ir noras prisiimti atsakomybę.

„Manau, kad sėkmingą karjerą galima sukurti ir mažesniame mieste. Kuršėnuose ir Šiauliuose potencialo tikrai pakanka. Sparnų iš čia kelti neketinu“, – sako jis.

Dovydo istorija atskleidžia, kad profesinis mokymas gali veikti kaip atspirties taškas, suteikiantis ne tik specialybę, bet ir pasitikėjimą imtis iniciatyvų. Kartais sprendimas mokytis to, kas iš tiesų domina, tampa pradžia keliui, kuris apima ir darbą, ir bendruomenę, ir realų pokytį aplinkoje.