Istorinis proveržis: vaikystėje užšaldytas audinys padėjo vyrui susigrąžinti vaisingumą

Belgijoje medikams pavyko tai, kas iki šiol buvo laikoma tik teorine galimybe: suaugusiam vyrui aptikta gyvybingų spermatozoidų, susiformavusių iš vaikystėje paimto ir užšaldyto sėklidės audinio. Tai pirmasis toks aprašytas atvejis, galintis iš esmės pakeisti vaisingumo išsaugojimo galimybes berniukams, kuriems taikomas gonadotoksinis gydymas.

Chemoterapija ir spindulinė terapija kasmet išgelbsti daugybę vaikų gyvybių, tačiau kartu gali negrįžtamai pažeisti lytines ląsteles formuojančius audinius. Medicinos literatūroje nurodoma, kad reikšminga dalis vyrų, vaikystėje patyrusių tokį gydymą, po brendimo gali susidurti su azoospermija, kai ejakuliate nėra spermatozoidų.

Aprašytame klinikiniame atvejyje pacientas vaikystėje sirgo pjautuvine anemija ir prieš gydymą šeima sutiko, kad dalis audinio būtų paimta ateičiai. 2008 metais, pacientui esant maždaug 10 metų, vienas sėklidės audinio mėginys buvo pašalintas ir užšaldytas, siekiant išsaugoti galimą vaisingumą vėlesniame gyvenime.

2022 metais suaugęs vyras į Briuselio vaisingumo centrą grįžo norėdamas susilaukti vaikų, tačiau tyrimai parodė, kad jo likusioje sėklidėje gyvybingų spermatozoidų nėra. Tuomet buvo nuspręsta panaudoti vaikystėje išsaugotą audinį ir atlikti jo persodinimą, tikintis atkurti spermatozoidų gamybą.

Kaip veikė procedūra?

2025 metais, vykstant klinikiniam tyrimui, chirurgai persodino kelis užšaldyto audinio fragmentus į sėklidę ir kapšelio poodį. Po maždaug metų dalis persodintų fragmentų pradėjo gaminti subrendusius ir judrius spermatozoidus, o tai laikoma esminiu biologinio veiksmingumo įrodymu.

Vis dėlto gydytojai pabrėžia svarbią detalę: spermatozoidai aptikti tik tose vietose, kuriose buvo persodinti audinio fragmentai, ir jos nėra sujungtos su sėkliniu lataku. Tai reiškia, kad spermatozoidai greičiausiai nepatenka į ejakuliatą, todėl natūralus pastojimas šiuo atveju gali būti mažai tikėtinas.

Jei pacientas sieks biologinės tėvystės, realiausia kryptis būtų pagalbinio apvaisinimo metodai, kai spermatozoidai panaudojami laboratorijoje. Tokiose situacijose praktikoje dažniausiai taikomos procedūros, leidžiančios apvaisinti kiaušialąstę net ir esant labai mažam spermatozoidų kiekiui.

Kodėl tai svarbu berniukams?

Suaugusiems vyrams prieš chemoterapiją dažnai siūloma spermos kriokonservacija, tačiau berniukams iki brendimo ši galimybė netinka, nes jie dar negamina brandžių spermatozoidų. Vis dėlto sėklidėse jau yra spermatogoninių kamieninių ląstelių, kurios vėliau gali tapti spermatozoidais, todėl audinio užšaldymas vertinamas kaip potenciali ateities išeitis.

Briuselio universitetinė ligoninė dar 2002 metais pradėjo taikyti nesubrendusių sėklidės audinių užšaldymą vaisingumui išsaugoti, o per pastaruosius metus ši praktika paplito ir kituose centruose. Mokslininkai nurodo, kad visame pasaulyje tokia kriokonservacija jau pritaikyta daugiau nei 3 000 berniukų, daugiausia kaip investicija į būsimus mokslo ir klinikinių sprendimų proveržius.

Kokie klausimai dar lieka

Šis atvejis kol kas pateiktas kaip ankstyvas klinikinis pranešimas, todėl jo išvados dar turi būti patvirtintos nepriklausomų ekspertų vertinimu ir didesnių tyrimų duomenimis. Mokslininkams svarbu atsakyti, kiek ilgai persodinti fragmentai išliks aktyvūs, nes gyvūnų tyrimuose yra duomenų, kad jų „gyvavimo“ trukmė gali būti ribota.

Ne mažiau svarbus klausimas yra saugumas ir galimi rezultatai vaikams, jei būtų naudojami tokiu būdu gauti spermatozoidai. Klinikiniai protokolai paprastai numato ilgalaikę stebėseną, vertinant embrionų vystymąsi, nėštumo eigą ir vėlesnius sveikatos rodiklius, kad būtų užtikrinta, jog technologija ne tik veikia, bet ir yra saugi.

Vis dėlto pats faktas, kad po užšaldymo, atšildymo ir persodinimo audinys sugebėjo atkurti spermatozoidų gamybą, medicinoje laikomas reikšmingu žingsniu. Tai suteikia realios vilties tiems vaikystėje gydytiems pacientams, kuriems iki šiol praktiškai nebuvo galimybių išsaugoti biologinio vaisingumo.