Iranas pakėlė naftos kainas: ES atskleidė planą, kaip bus tramdomas brangimas
Briuselyje Europos Sąjungos šalys rengiasi paraginti kuo greičiau diegti švariąją energetiką, kad būtų sumažintas priklausomumas nuo iškastinio kuro ir sušvelninti kainų šokai, kuriuos dar labiau paaštrino krizė Irane. Tai numatoma išvadų projekte, su kuriuo susipažino „POLITICO“.
Kitą antradienį 27 ES užsienio reikalų ministrai turėtų pritarti išvadoms, kuriose nubrėžiamos atnaujintos bendros ES energetikos ir klimato diplomatijos gairės.
Dokumento projekte akcentuojama, kad dėl karo Irane ir jo poveikio naftos bei dujų kainoms ES susiduria su didesniais saugumo ir strateginės autonomijos iššūkiais. Valstybės narės sutaria, jog pagrindinis atsakas į tokius sukrėtimus – spartesnis perėjimas prie švarios energijos.
„Karas Irane ir platesniame regione kelia grėsmę regiono ir pasaulio saugumui bei gerovei“, – teigiama tekste, kurį balandžio 14 d. patvirtino ES Tarybos Politinis ir saugumo komitetas. Kad dokumentas įsigaliotų, dar reikalingas ES ambasadorių ir užsienio reikalų ministrų pritarimas.
Projekte pabrėžiama, kad ES geopolitinė ir ekonominė pažeidžiamumo rizika kyla dėl didelės priklausomybės nuo importuojamo iškastinio kuro. Todėl, anot teksto, energetikos transformacija, grindžiama švaria, gausia ir vietoje pagaminta energija, išlieka veiksmingiausia strategija siekiant Europos strateginės autonomijos.
Šalys taip pat pažymi, kad „spartesnis atsinaujinančių ir mažai anglies dioksido išskiriančių energijos šaltinių diegimas ir integravimas“ galėtų mažinti kainas. Kartu daroma išvada, jog perėjimas prie švarios energijos prisideda prie stipresnio energetinio ir ekonominio suvereniteto.
Dokumente teigiama, kad ES turėtų ruoštis ir geopolitiniams bei prekybiniams padariniams, kurie atsirastų dėl mažėjančio ES iškastinio kuro importo poreikio per artimiausią dešimtmetį.
Be to, pabrėžiama, kad ES užsienio ir gynybos politika turi padėti plėtoti švariųjų technologijų sektorių, ypač didėjant gynybos išlaidoms. Anot projekto, strateginės gynybos investicijos, paremtos energetikos pertvarka, galėtų vienu metu stiprinti ES švariųjų technologijų ir gynybos pramonę, didinti pasirengimą gynybai bei kariuomenės atsparumą, kartu gerinant prisitaikymą prie klimato kaitos poveikio.
Tekste pakartojamas ES palaikymas daugiašalėms iniciatyvoms kovoje su klimato kaita, įskaitant Paryžiaus susitarimą. Jame siūloma šį susitarimą laikyti esminiu elementu būsimuose prekybos ir investicijų susitarimuose. Taip pat raginama svarstyti moratoriumą kontroversiškoms technologijoms, kuriomis siekiama sumažinti Saulės spinduliuotę ir taip dirbtinai vėsinti planetą.
Galiausiai išvadų projekte pabrėžiama, kad ES užsienio ir gynybos politika turi skubiai didinti Bendrijos atsparumą ir pasirengimą klimato, aplinkos ir energetinio saugumo grėsmėms.
