Gripas ir peršalimas artėja: ekspertas pataria, ką verta padaryti dar prieš prasidedant sezonui

Žiemos pradžia daugelyje šalių sutampa su išaugusiu gripo ir peršalimo atvejų skaičiumi. Sveikatos ekspertai ragina skiepytis nuo gripo ir COVID-19 bei atkreipti dėmesį į kasdienius įpročius, kurie lemia, ar virusai mus pasieks.

Gydytojas ir medicinos žurnalistas Normanas Swan aiškina, kodėl šaltuoju sezonu kvėpavimo takų ligos plinta lengviau ir kokios praktikos iš tiesų turi mokslinį pagrindą.

Kodėl žiemą sergame dažniau?

Vienas svarbiausių veiksnių – tai, kad virusai šaltesnėmis sąlygomis išlieka gyvybingi ilgiau. Ant paviršių ir ore jie gali išsilaikyti ilgiau, todėl jais lengviau užsikrėsti.

Kitas aspektas yra mūsų elgesys. Žiemą daugiau laiko praleidžiame patalpose, dažnai prastai vėdinamose, su uždarytais langais ir veikiančiais šildytuvais. Tokios sąlygos sudaro idealias galimybes virusams plisti tarp šeimos narių ir kolegų.

Papildomai veikia ir žemas oro drėgnumas. Šaltu oru nosies gleivinė išsausėja, o būtent ji yra pirmoji apsaugos linija nuo kvėpavimo takų virusų.

„Kai nosis išsausėja, jos gebėjimas sulaikyti ir neutralizuoti virusus silpnėja, todėl jie lengviau patenka į organizmą“, – aiškino Normanas Swan.

Ar šilta apranga tikrai saugo?

Daugelis prisimena mamos perspėjimą rengtis šilčiau, kad „neperšaltume“. Nors pati žema temperatūra peršalimo nesukelia, Normanas Swan teigia, kad joje yra racionalaus pagrindo.

„Šiltesnė apranga gali padėti palaikyti geresnę kraujotaką nosies ir veido srityje, todėl gleivinė išlieka funkcionalesnė ir geriau saugo nuo virusų“, – sakė jis.

Tad tinkama apranga lauke – ne stebuklinga, tačiau papildoma grandis bendroje apsaugos grandinėje.

Vaistai nuo peršalimo: kas veikia

Žiemą vaistinėse ypač išauga paklausa vadinamųjų „šalčio ir gripo“ preparatų. Tačiau jų efektyvumą ekspertas vertina kritiškai.

„Taupykite pinigus. Šie preparatai neparodė veiksmingumo nei gydant peršalimą, nei gripą ir gali sukelti šalutinių poveikių“, – teigė Normanas Swan.

Pasak jo, pagrindinės priemonės, kurios iš tiesų padeda, yra paprastos. Karščiavimą ir šaltkrėtį galima malšinti paracetamoliu arba ibuprofenu, jei nėra kontraindikacijų.

Labai svarbu gerti daug skysčių, kad gleivinės neišdžiūtų ir organizmas galėtų efektyviau kovoti su infekcija. Ramybė, poilsis ir pakankamas miegas taip pat padeda greičiau pasveikti.

Normanas Swan šypsodamasis priduria ir tradicinį patarimą: vištienos sriuba sergant vis dar turi savo vietą. Ji suteikia skysčių, šilumos, kalorijų ir neretai pagerina savijautą.

Skiepai ir elementari higiena

Ekspertai primena, kad prieš žiemos sezoną verta pasiskiepyti nuo gripo ir COVID-19, ypač rizikos grupėms. Skiepai gerokai sumažina sunkių ligos formų ir komplikacijų tikimybę.

Rankų plovimas, vėdinimas, sergančiųjų izoliacija ir atsakingas požiūris į simptomus išlieka paprasčiausios ir veiksmingiausios priemonės mažinti virusų plitimą bendruomenėje.