Markas Zuckerbergas kadaise buvo laikomas neliečiamu socialinių tinklų genijumi. Dabar jo sprendimai kelia klausimą, ar „Meta“ negriauna interneto ekosistemos, kuri ir sukūrė jo imperiją.
Per pastarąjį dešimtmetį „Facebook“ savininkas išleido dešimtis milijardų eurų rizikingiems projektams – nuo metavisatos iki agresyvių dirbtinio intelekto eksperimentų.
Metavisatos fiasko ir pamokos
Vien „Reality Labs“ padalinio nuostoliai nuo įkūrimo viršijo apie 67 milijardus eurų. Šis padalinys turėjo sukurti metavisatą – virtualią erdvę darbui, pramogoms ir bendravimui, paremtą VR įranga.
Tačiau brangūs įrenginiai, techniniai apribojimai ir vartotojams nepatraukli grafika lėmė labai ribotą susidomėjimą. „Meta Horizon Worlds“ avatarai be kojų tapo pašaipos simboliu, o ne naujos eros pradžia.
2025 metų pabaigoje Zuckerbergas sumažino metavisatos finansavimą apie 30 proc. ir ėmė ieškoti naujo „didžiojo statymo“.
Dirbtinis intelektas ir DI šiukšlių cunamis
Naujuoju prioritetu tapo dirbtinis intelektas. „Meta“ deklaruoja „trečiąją socialinių tinklų fazę“, kurioje didžiąją turinio dalį kurs ar perdirbs DI, o naudotojai gaus asmeniškai jiems „pritaikytą“ srautą.
Praktiškai tai virto vadinamuoju DI šlamštu: siurrealistiniais, dažnai šokiruojančiais vaizdais ir vaizdo įrašais su dirbtinai sugeneruotais vaikų, ligonių ar karo aukų atvaizdais. Tokie profiliai renka milijonus peržiūrų ir kuria finansinę naudą turinio fabrikams iš skurdesnių šalių.
„Jei domitės turiniu, kuris pasirodo esąs sugeneruotas dirbtinio intelekto, algoritmas ilgainiui tai laikys jūsų pomėgiu“, – yra aiškinęs „Meta“ produktų viceprezidentas Jagjitas Chawla.
Taip atsiranda užburtas ratas: kuo labiau naudotojas šokiruojamas, tuo daugiau laiko praleidžia platformoje, o tai generuoja dar daugiau to paties tipo šiukšlių.
Verslo modelio savižudybė?
Paradoksas tas, kad DI naudotojai bendrovės finansams beveik nieko nereiškia. Reklamdaviams nereikia rodyti skelbimų robotams, o jų duomenys neturi vertės. Jei DI profiliai ir turinys pradeda dominuoti, žlunga pati reklama grįsta „Meta“ ekonomika.
Viena vertus, Zuckerbergas siekia trumpalaikio akcijų rinkos efekto, investuodamas iki maždaug 130 milijardų eurų į DI infrastruktūrą 2026 metais ir masiškai atleisdamas darbuotojus. Kita vertus, ilgalaikėje perspektyvoje platformos rizikuoja tapti „mirusių zonų“ tinklu, kuriame robotai bendrauja tarpusavyje.
Šį vaizdą temdo ir ankstesnės „Facebook“ nuodėmės – nuo duomenų skandalų ir manipuliacijų rinkimuose iki vaidmens skleidžiant neapykantą, prisidėjusią prie Rohindžų persekiojimo Mianmare. Žvelgiant į šią istoriją, kyla klausimas, ar dabartinis DI kursas nėra dar vienas pavojingas eksperimentas su visu pasauliu.
Kol kas „Meta“ akcijų vertė išlieka aukšta, tačiau pagrindas po šia sėkme vis trapėja. Jei Zuckerbergas ir toliau statys ant projektų, kurie užteršia viešąją erdvę ir mažina pasitikėjimą, smūgis gali būti gerokai skausmingesnis nei metavisatos žlugimas.
