Nauja pramonės revoliucija jau prasidėjo: humanoidinių robotų rinka gali pranokti automobilius

Humanoidiniai robotai iš mokslinės fantastikos vis sparčiau artėja į realų pasaulį. Dirbtinis intelektas keičia robotiką iš esmės – mašinos tampa ne tik tiksliomis, bet ir gebančiomis suprasti aplinką, priimti sprendimus ir atlikti vis įvairesnes užduotis.

Analitikų vertinimu, iki 2050 metų humanoidinių robotų rinka gali būti dvigubai didesnė už dabartinę automobilių rinką. Tai reikštų naują pramonės revoliuciją, paliesiančią beveik visas ekonomikos sritis.

Kas yra įkūnytas dirbtinis intelektas?

Dauguma šiandien mums pažįstamų DI sistemų – pavyzdžiui, „ChatGPT“ ar „Google Gemini“ – veikia kaip „smegenys dėžutėje“. Jos moka bendrauti, analizuoti tekstus ir vaizdus, bet nekontroliuoja fizinio kūno.

Įkūnytas dirbtinis intelektas reiškia, kad DI perima ir roboto kūną: mokosi valdyti sąnarius, palaikyti pusiausvyrą, manipuliuoti daiktais. Tam reikia ne tik kalbinių duomenų iš interneto, bet ir milžiniškų simuliacijų, teleoperacijos, judesių fiksavimo ir inžinerinių žinių.

Panašumų galima rasti ir žmogaus mokymesi. Pirmiausia atsiranda supratimas ir instrukcijos, tada – mokytojo demonstruojamas įgūdis, o vėliau tūkstančiai valandų praktikos, kol kūnas išmoksta sudėtingos koordinacijos. Robotams tenka pereiti labai panašų kelią.

Ekonomika ir darbo rinka

Humanoidinių robotų poveikį galima palyginti su žemės ūkio mechanizacija. Kai 90 proc. amerikiečių dirbo žemės ūkyje, niekas neįsivaizdavo šiandienos paslaugų ir technologijų sektorių masto. Dabar tik apie 2 proc. žmonių dirba ūkyje, tačiau kuriama nepalyginamai daugiau vertės.

DI valdomi robotai turėtų didinti tiek ekonominę galią, tiek mūsų galimybes kurti tai, ko šiandien neįmanoma pagaminti vien žmogaus rankomis. Jie gali padėti spręsti darbo jėgos trūkumą statybose, logistikoje, slaugoje, pramonėje.

Kodėl pirmiausia – sandėliai, o ne namai?

Nors vizijose robotai plauna grindis ir neša pirkinius, realybėje jie pirmiausia skinasi kelią į sandėlius ir gamyklas. Tokiose vietose aplinka yra labiau nuspėjama, o užduotys – aiškiai apibrėžtos, pavyzdžiui, dėžių perkėlimas ar prekių rūšiavimas.

Jau dabar humanoidinis robotas „Digit“ dirba „Toyota“, „Amazon“ ir kitų logistikos kompanijų sandėliuose. Tačiau žmones nuo roboto skiria fizinės tvoros – taip užtikrinamas saugumas, nes mašina yra pakankamai galinga, kad galėtų sužaloti.

Pasak inžinierių, didžiausias barjeras – ne DI „ketinimai“, o projektavimo sprendimai. Reikia robotų, kurie patikimai atpažintų žmones ir automatiškai pereitų į visiškai saugią būseną jiems priartėjus.

Kodėl robotai panašūs į žmones?

Humanoidinė forma nėra duoklė fantazijai – ją lemia praktika. Du dariniai ant dviejų kojų lengvai praeina pro duris, manevruoja siauruose praėjimuose, pasiekia tiek grindis, tiek viršutines lentynas.

Stačią liemenį patogu užpildyti baterijomis ir kompiuteriais, o rankos padeda išlaikyti pusiausvyrą ir pagauti save krentant. Dvi rankos suteikia galimybę kelti didesnius krovinius ir saugiai perduoti daiktus žmogui.

Ateityje, pasak šios srities kūrėjų, humanoidai taps tarsi „elektra“ robotikoje: pirma jie dirbs paprasčiausius, daug vertės kuriančius darbus, o vėliau persikels į vis daugiau sričių, kol galiausiai taps neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi.