Europa meta iššūkį „Visa“ ir „Mastercard“: kuriama bendra mokėjimų sistema visam žemynui

Europa imasi dar vieno suvereniteto projekto – bendros skaitmeninių mokėjimų sistemos, kuri ateityje turėtų tapti realia alternatyva „Visa“ ir „Mastercard“. 

Naujasis tinklas žada pigesnius ir paprastesnius atsiskaitymus visoje Europos ekonominėje erdvėje, mažiau priklausomybės nuo JAV paslaugų teikėjų ir didesnį politinį saugumą.

Kas ir kodėl keičiama?

Šiuo metu maždaug du trečdaliai kortelių operacijų euro zonoje vykdomos per „Visa“ ir „Mastercard“ sistemas. Kiekvieno atsiskaitymo metu prekybininkai ir bankai moka vadinamuosius keitimo mokesčius, kurie vienam pirkėjui atrodo menki, tačiau visos Europos mastu sudaro milijardus eurų kasmet.

Ypač tai jaučia mažos ir vidutinės įmonės, kurių maržos nedidelės. Dalis smulkių verslų net atsisako priimti tam tikras korteles, nes mokesčiai „suvalgo“ pelną. Be to, priklausomybė nuo JAV tinklų laikoma geopolitine rizika: po Rusijos invazijos į Ukrainą „Visa“ ir „Mastercard“ išjungė paslaugas Rusijoje, o Briuselyje vis garsiau kalbama, kad panašūs svertai teoriškai galėtų būti panaudoti ir ES atžvilgiu.

Naujo europinio tinklo idėja

2024 metų vasario 2 dieną penki Europos mokėjimų paslaugų teikėjai pasirašė susitarimą dėl tarpusavyje suderinamos visos Europos sistemos kūrimo. Branduolį sudaro Ispanijos „Bizum“, Italijos „Bancomat“, Portugalijos SIBS, Norvegijos „Vipps MobilePay“, taip pat Lenkijos BLIK ir Graikijos DIAS, susibūrę į Europos mokėjimų aljansą.

Jų tikslas – sujungti nacionalines programėles į bendrą infrastruktūrą, kad vartotojai galėtų naudotis jau turimomis mokėjimų programėlėmis ir atlikti momentines perlaidas bei atsiskaitymus kitose šalyse. Startuojant tinklas apims 13 valstybių ir apie 72 proc. Europos Sąjungos ir Norvegijos gyventojų, o vėliau tikimasi prisijungiant ir kitoms rinkoms.

Ką tai reikš vartotojams ir verslui?

Projektas suplanuotas etapais. Pirmiausia sutelkiamasi į techninius pagrindus ir tarpvalstybines momentines perlaidas. Vėliau, iki 2027 metų, tinklas turėtų plėstis į elektroninę prekybą ir atsiskaitymus fizinėse prekybos vietose, naudojant tą pačią nacionalinę programėlę, pavyzdžiui, Ispanijos „Bizum“ ar Lenkijos BLIK.

Vartotojams tai reikštų patogesnį keliavimą ir apsipirkimą užsienyje, o verslui – alternatyvą JAV kortelių tinklams ir potencialiai mažesnius aptarnavimo mokesčius. Be to, dalis pinigų, kuriuos dabar pasiima užsienio paslaugų teikėjai, liktų Europos finansų ekosistemoje.

Konkurentas ar pereinamas etapas?

Naujasis tinklas nepakeis „Visa“ ir „Mastercard“ visame pasaulyje, tačiau ilgainiui gali reikšmingai sumažinti jų dalį Europos rinkoje. Projekto sėkmę lems tai, ar pavyks pasiūlyti patogumą, prilygstantį dabartiniams kortelių tinklams, ir įtikinti prekybininkus aktyviai siūlyti europinį sprendimą.

Neaiškumo prideda ir Europos Centrinio Banko planai dėl skaitmeninio euro. Jei gyventojai ir įmonės ateityje galės tiesiogiai turėti sąskaitas centriniame banke ir atlikti pervedimus be tarpininkų, dalis dabar kuriamos infrastruktūros gali persitvarkyti ar susilieti su naujomis viešosiomis paslaugomis. Kol kas aišku viena – Europos siekis mažinti priklausomybę nuo užsienio finansinių milžinių tampa konkrečiais projektais.