Ekspertai įspėja: dabartinė dirbtinio intelekto kryptis gali paversti milijonus žmonių nereikalingais

Dirbtinis intelektas iš laboratorijų persikėlė į politikos, verslo ir viešų diskusijų centrą. Tačiau už pažadų apie produktyvumą slepiasi kur kas niūresnis scenarijus – lenktynės sukurti sistemas, galinčias pakeisti didžiąją dalį žmonių darbo ir galiausiai perimti sprendimų galią.

Ekspertai įspėja: jei nebus aiškios krypties, dabartinis kursas gali nuvesti į pasaulį, kuriame žmogaus darbas ir nuomonė taps ekonomiškai beveik nereikalingi.

Milžiniškos investicijos ir darbo rinka

Į DI duomenų centrus ir lustų gamybą jau dabar nukreipiami trilijonai eurų. Tokios sumos negali atsipirkti vien iš keliolikos eurų per mėnesį prenumeratų ar šiek tiek tikslesnės reklamos.

Pagrindinė ekonominė logika – pakeisti brangų žmonių darbą pigesnėmis mašinomis. Ekspertų skaičiavimais, DI galėtų automatizuoti daugiau kaip pusę visų darbo valandų tiek fiziniuose, tiek protiniuose darbuose.

Tai reiškia, kad per artimiausius 1–5 metus nedarbas kai kuriose šalyse galėtų išaugti iki 10–20 proc. Ypač pažeidžiami – jaunieji, nuotolinius ir kompiuterinius darbus dirbantys specialistai, kurių užduotis DI jau šiandien įveikia vis geriau.

Autonomiškumas: įrankis ar nauja būtybė?

Dabartinės sistemos yra labai protingos, gana universalios, bet dar ribotai autonomiškos – jos laukia žmogaus nurodymo. Vis dėlto būtent autonomijos didinimas šiandien laikomas prioritetu.

Kai protinga ir universali sistema tampa savarankiška, ji nustoja būti įrankiu ir ima panašėti į atskirą veikėją. Tuomet žmogų galima tiesiog „išimti“ iš proceso ir jo vietoje pastatyti DI, kuris pats planuoja, vykdo ir optimizuoja.

Tokiu keliu einama jau dabar: DI agentai geba savarankiškai vykdyti vis ilgesnes užduotis, o dalį nuotolinio darbo – nuo svetainių kūrimo iki duomenų analizės – jau atlieka be žmogaus įsikišimo.

Kontrolės problema ir superintelektas

Kuo galingesnės sistemos, tuo sudėtingiau jas suvaldyti. Mokslininkai pabrėžia, kad iš visos įmanomų veiksmų ir pasekmių įvairovės tik labai maža dalis yra priimtina žmonėms.

Superintelekto atveju žmogaus galimybės prižiūrėti ir stabdyti tokias sistemas taptų menkos. Vienas pavojingiausių aspektų – jų gebėjimas pačioms gerinti savo kodą, naudoti resursus ir kurti dar galingesnes versijas.

Jau dabar dalį programavimo darbų atlieka patys DI modeliai, taip startuoja vadinamasis rekursinio savitobulinimo ciklas, apie kurį teoretikai įspėjo prieš dešimtmečius.

Kokia alternatyvi kryptis?

Vis dažniau siūloma atskirti dvi kryptis: kurti DI kaip aiškios paskirties įrankius ir stabdyti žmogų visiškai pakeisiančių, itin autonomiškų sistemų plėtrą.

Tikslas – stiprinti žmogaus gebėjimus, o ne naikinti jų ekonominę vertę. Tai reikštų, kad DI padeda gydytojui, mokytojui ar inžinieriui, bet ne visiškai perima jų darbo vietą ir sprendimų galią.

Viešoji nuomonė šiuo klausimu griežtėja. Apklausos rodo, kad DI projektams pritaria tik mažuma, o reguliavimo ir atsakomybės reikalavimai auga. Jei šis nepasitenkinimas virs politine valia, dar turime langą pasirinkti kelią, kuriame ateitis išlieka žmogiška, o ne atiduota mašinų įpėdiniams.