Markas Zuckerbergas neretai pristatomas kaip vizionierius, pakeitęs pasaulį su „Facebook“ ir toliau sėkmingai valdantis „Meta“ imperiją.
Tačiau pažvelgus į jo sprendimus po 2004 metų, ryškėja kitoks paveikslas: beveik visos didžiausios „Meta“ sėkmės buvo nupirktos ar nukopijuotos, o originalūs projektai sudegino milžiniškas sumas.
Milžiniški pelnai ir dar didesnės išlaidos
„Meta“ finansiniai rodikliai įspūdingi. 2025 finansiniais metais bendrovė uždirbo apie 200 milijardų eurų pajamų ir 60 milijardų eurų grynojo pelno. Bendros platformos kas mėnesį pritraukia apie 3,6 milijardo naudotojų, o reklamos verslas išlieka vienas stipriausių pasaulyje.
Tačiau skaičiai slepia kitą istoriją. Nuo 2020 iki 2025 metų vien „Reality Labs“ padalinys, atsakingas už virtualios ir papildytos realybės projektus bei vadinamąjį metavisatos viziją, patyrė apie 92 milijardų eurų nuostolių. Pajamos iš šios veiklos tebėra simbolinės, o pagrindinis verslas tebėra reklama „Facebook“, „Instagram“ ir „WhatsApp“ tinkle.
Perkamos sėkmės ir žlungantys eksperimentai
Didžioji dalis to, kas šiandien laiko „Meta“ viršuje, nebuvo sukurta viduje. „Instagram“ buvo nupirkta už maždaug 715 milijonų eurų, „WhatsApp“ – už maždaug 20 milijardų eurų, „Oculus“ – už apie 1,8 milijardo eurų. Šie sandoriai tapo ne tik sėkmingu reklamos plėtros pagrindu, bet ir iš esmės išgelbėjo „Meta“ nuo priklausomybės nuo vieno produkto.
Tuo pat metu originalūs Zuckerbergui priskiriami projektai žlugo. „Facebook Home“ bandymas Android telefonus paversti „Facebook“ ekranu beveik nesulaukė pirkėjų. Išmanusis ekranas „Portal“ taip ir netapo masiniu namų įrenginiu. Skaitmeninė valiuta „Libra“, vėliau pervadinta „Diem“, žlugo susidūrusi su reguliuotojų pasipriešinimu ir buvo parduota.
Metavisata ir dirbtinio intelekto lošimas
Didžiausia Zuckerberg’o originali ambicija – metavisata ir „Reality Labs“ – kol kas neatsipirko. „Horizon Worlds“ virtuali erdvė nesugebėjo tapti masine pramoga net „Meta“ darbuotojams, o naudotojų aktyvumas krito. Nepaisant to, investicijos į šią kryptį buvo tęsiamos metais.
Pastaraisiais metais Zuckerbergas perjungė pavarą ir stengiasi prisivyti konkurentus dirbtinio intelekto srityje. „Meta“ išleido apie 14 milijardų eurų pirkdama dalį DI bendrovės „Scale AI“ ir siūlydama šimtų milijonų vertės paketus talentams iš konkurentų. Tačiau ambicingo „Llama 4“ modelio mokymai stringa, o vidiniai konfliktai, įskaitant garsaus mokslininko Yanno LeCuno pasitraukimą, rodo, kad kryptis nėra aiški.
Rinkos kantrybė senka
Milžiniškos investicijos paveikė ir „Meta“ pinigų srautus. 2026 metų antrą ketvirtį kapitalo išlaidos beveik prilygo veiklos pinigų srautui, todėl laisvas pinigų srautas susitraukė apie 90 proc. Akcininkai sureagavo jautriai: po pranešimų apie dar didesnes išlaidas dirbtinio intelekto infrastruktūrai, „Meta“ vertė per vieną dieną buvo sumažėjusi maždaug 175 milijardais eurų.
Per 22 metus Zuckerbergas įrodė esąs puikus pirkėjas ir agresyvus konkurentų kopijuotojas, tačiau jo paties sugalvotos inovacijos dažnai baigiasi brangiais eksperimentais. Kol buvo galima nupirkti „Instagram“ ar „WhatsApp“, ši strategija veikė. Tačiau dirbtinio intelekto lenktynėse dar nėra produkto, kurį būtų galima tiesiog įsigyti, o rinka akylai stebi, ar šį kartą Zuckerbergas neperdegins dar vienos dešimčių milijardų eurų sumos.
