Ar robotai netrukus pakeis karius? Karas Ukrainoje rodo naują pavojingą kryptį

Ukrainos karo laukai sparčiai virsta laboratorija, kurioje išbandomos naujos kartos kariniai robotai ir dirbtiniu intelektu valdomi ginklai. Kijevas skelbia jau vykdęs operacijas, kuriose puolimo veiksmus atliko išskirtinai bepilotės platformos – žemės robotai ir dronai.

Šie eksperimentai kelia esminį klausimą: ar artėja laikas, kai fronto linijose žmones kareivius pakeis mašinos?

Naujo tipo fronto linija

Ukrainos kariuomenė teigia, kad kai kurie robotizuoti dronai fronte budėjo daugiau kaip mėnesį be pertraukos ir padėjo atremti rusų atakas. Pranešta ir apie atvejus, kai į nelaisvę rusų kariai esą buvo priversti pasiduoti būtent robotų veiksmų dėka.

„Robotai nekraujuoja“, – taip šią naują kovos realybę apibūdina vienas Ukrainos dalinių vadų. Idėja paprasta: pavojingiausias užduotis – žvalgybą, minų valymą, puolimus prieš įtvirtintas pozicijas – atliktų ne žmonės, o technika.

Viena sparčiausiai augančių Ukrainos ginklų kūrėjų bendrovių „Uforce“ per trumpą laiką tapo vadinamuoju technologijų „vienaragiu“ – jos vertė viršijo 900 000 000 eurų. Įmonė tvirtina atlikusi daugiau kaip 150 000 sėkmingų kovinių misijų nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 metais.

Robotai be piloto ir be nuovargio

Panašią kryptį renkasi ir Jungtinės Valstijos. Startuolis „Anduril Industries“ testuoja naikintuvus be pilotų kabinoje, o didžiosios gynybos korporacijos, tarp jų „BAE Systems“ ir „Boeing“, vysto vis galingesnius bepilotes sistemas sausumoje, ore ir jūroje.

Dalis šių sistemų jau dabar turi autonomines funkcijas. Ukrainoje naudojami sausumos dronai pasitelkia taikymosi programinę įrangą, o „Anduril“ dronai gali savarankiškai atlikti paskutinę smūgio atakos fazę. Vis dėlto kompanijos pabrėžia, kad vadinamasis „žmogus kilpoje“ vis dar išlieka: galutinį sprendimą atakuoti turi patvirtinti operatorius.

Palaikantieji tokią kryptį teigia, kad dirbtinis intelektas mūšio lauke gali sumažinti klaidų skaičių. Žmonės pavargsta, jiems reikia miego ir maisto, o nuovargis didina rizikingų sprendimų tikimybę. Kompiuterinės sistemos teoriškai gali veikti stabiliau, greičiau apdoroti duomenis ir priimti nuoseklesnius sprendimus.

Etika, kibernetinės rizikos ir ribos

Kritikai įžvelgia kitą pusę. Anot žmogaus teisių ir ginklų kontrolės ekspertų, didžiausia grėsmė – gyvybės ir mirties sprendimų delegavimas mašinoms. Net ir turint saugiklius, autonominiai ginklai gali suveikti klaidingai, o civiliai, ypač tankiai apgyvendintose vietovėse, lieka itin pažeidžiami.

Kita rimta rizika – kibernetinės atakos. Jei pavyktų perimti tokio roboto valdymą, pasekmės galėtų būti nenuspėjamos. Gynybos įmonės pabrėžia griežtus kibernetinio saugumo protokolus, tačiau karo sąlygomis visiškai apsisaugoti nuo įsilaužimų beveik neįmanoma.

Ekspertai taip pat primena fizines ribas. Daugumai robotų išlieka būtinas ryšio kanalas su operatoriumi ar vadaviete. Šį ryšį galima blokuoti trukdymo priemonėmis, pažeisti optinį kabelį ar paprasčiausiai sunaikinti antenas. Tai reiškia, kad visiškai autonomiško, nevaldomo robotizuoto karo realybė dar nėra čia pat.

Galiausiai politologai pabrėžia, kad net ir labiausiai išmanūs robotai karų neužbaigs. Konfliktai baigiasi ne tada, kai sunaikinama daugiau technikos, o tada, kai viena pusė pasiekia politinį tikslą arba nebegali pakelti nuostolių. Todėl žmonių – politikų, diplomatų ir visuomenių – vaidmuo išliks lemiamas, kad ir kiek dirbtinis intelektas įsitvirtintų mūšio lauke.